Paskutinė vinis į DP karstą

Todel kad tie klausimai be rysio, zmones, sugebantys savarankiskai mastyti vedliais neprasideda. Man po 3 vedlio atsakinejimu, nei ziuret i juos nesinori, tas pata per ta pati. Tokias nesamones tik zmogus be fantazijos siuntineja.

Bet tai keistumas zmoniu - nu jeigu jum nepatinka tas vedlys, nedarykit jo! Taigi rasykit tuos laiskus, uzduokit patys klausimus, bendraukit. Kas draudzia? Kad patys vieni kitiems neatsakinejam, tai jau kazin kas cia kaltas.... Atrodo, jeigu jau yra kokia funkcija, tai butina prisiristi prie jos ir jeigu ne taip sukalta, kaip musu galvose svieciasi, tai butinai burbam. Niekur neradau parasyta, kad darnipora verstu ka nors rasyti tuos vedlius. Nori rasai, nori - ne. Kame bedos? Dievazi...

Kol DP generalitetas atkakliai tyli, ir „mirusios sielos“ laukia Likimo nuosprendžio, apžvelkime ateities perspektyvas iš futorologijos pozicijų.

([b:k21fvvh3]praeitis[/b:k21fvvh3] + [b:k21fvvh3]dabartis[/b:k21fvvh3]) x [b:k21fvvh3]K[/b:k21fvvh3] dinamikos = [b:k21fvvh3]ateitis[/b:k21fvvh3]

Pasaulis sparčiais žingsniais ritasi modernios suirutės link. Atsakingumas dirbant, kruopštumas, nuoširdi pagarba ir dėmesys klientui šiuolaikiniame verslo pasaulyje atrodo kaip paskutinė atgyvena. Šventa priederme tapo ne gero produkto gaminimas ar tinkamas paslaugos suteikimas, bet „užkalti“ pinigus. O pajėgumas „lankstyti fanerą“, tiesiog naujas ekonominis/... „rodiklis“, netgi absoliutus visa ko matmuo, apibudinantis valstybės, įmonės ar darbininko privalumus/reitingus. Darbas tapatus atgyvenai, o sąžiningas darbininkas - visiškas reliktas. Pagal proceso rutuliojimosi kryptį ir dinamiką, visiems, sutartinai mirkstantiems bendrame liūne, šviesa iš ano tunelio galo dar ilgai leis jaustis tik kaip ‚ežiukams rūke‘. Aišku, jeigu ir toliau, užuot atkakliai siekę apčiuopiamų rezultatų, tenkinsimės primityviu paviršutiniškumu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Kaip vertinti situaciją, kai kas dieną pasiūloma po vieną ar net kelis suderinamus asmenis. Arba per savaitę vos porą asmenų, ir taip ištisus metus. Paviršutiniškai žvelgiant, lig ir viskas puiku. O iš tikro?..

Kaip sako visažinis Internetas „priklausomybė- ... liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą... azartiniams žaidimams, interneto naršymui...bendravimui, neapibrėžtoms pažintims...“, o specialistai dar pridėtų „... priklausomai nuo asmens predispozicijos“ (tai yra nuo paveldėtų arba įgimtų savybių). Išeitų, kad šitoks laike „ištemptas“ suderinamų narių „trupinimas“, šiaip ar taip, tai „meškos paslauga“ priklausomybės sindromo plitimui. Net vairuotojų med. komisijoje, vienas iš pirmųjų reikalavimų pasitikrinti dėl... priklausomybės ligų.

Suicido atžvilgiu (savižudybės) Lietuva stabiliai laikosi pirmaujančiose pozicijose. O ir šiaip, visuomenės dvasinė sveikata smarkiai pašlijusi. Tad gal šitokią DP strategiją būtų galima prilyginti visuomenės sveikatinimui- „užliūliuojant“ pacientus jų pačių mintyse- valandą „iks“ atidedant neapibrėžtam terminui. Juk iš esmės, daugelis gydymo metodų, būtent taip ir veikia. ... ir čia nieko naujo, kai vienos problemos sprendžiamos kitų (naujų) problemų sąskaita.

Ar čia kompetencijos stoka (gal moderni suirutė), ar tai, pati primityviausia, DP išgyvenimo strategija. Beje, šia „nuodėme“ susitepusios ir kitos panašios pažinčių tarnybos. Tik šitokio „žaidimo“ sumanytojai galėtų paneigti visokias sąmokslo teorijas.

Pradžioje kiekvienai/-nam suderinamam asmeniui rašome laiškus tarsi vienintelei išrinktąjai. Po kažin kelintos nesėkmingos pažinties (nors suderinamumo procentai ir „aukštumoje“!), mūsų susižavėjimas ir jausmai beviltiškai atbunka. Kontaktai ir santykiai tampa paviršutiniški. Sekant motinos Vilties šešėliu tie pažinčių veiksmai tampa kasdieniu ritualu, monotonija, rutina- beviltišku šiaudo graibstymu. O tuo tarpu DP „dievai“ su mūsų jausmais ir viltimis/neviltimis žaidžia tarsi penkiametis padauža prie skruzdėlyno.

Sveiki atvykę „savanoriais“ į smegenų ir jausmų skalbyklę!

[b:k21fvvh3]Mes bemaž kaip „Prakeiktieji vienuoliai“ su savo auksu... DP labirinte; kad tik kokio Minotauro nesutikus[/b:k21fvvh3]

Monce, gal pirma pabandykit issirinktajam apie save papasakoti, o paskui kai kuriuos klausimus uzdavineti, kurie jus labai domintu, pvz, kaip paskutine vinis i DP karsta I vedli ziurekit, kaip mokykloj i "spargalke".

Aukso pjuvi, jei nenorit zaisti suderinamumo zaidimo, niekas nedraudzia paciam narsyti po kauliuka tarp 48 000 nariu. Gal jusu metodai ir kriterijai butu zymiai isradingesni, gal akis igudus izvalgesne, pasidalintumet patirtimi ir su kitais Zmogus protingas gali buti ir be diplomo, gal dinamikos koeficientas aukstesnis zymiai, kai kas galetu net Stokholmo sindroma iveikti, jei butu reikalinga Dalinkimes patirtim pakol cia esam.

Cia buvo atsakymas tiems, kas siuntineja vedlius ir nesulaukia atsakymu.

Aukso pjūvis. Nuoširdžiai sakau "darbas" kurį turite atlikti pats. Kitaip sakant nekabinkite beždžionės, nei DP nei kitam asmeniui.
Niekas juo labiau mes nekalti dėl Jūsų pasirinkto bedravimo būdo. Būtent Jūs savo gyvenimo kalvis. Būtent jausmai mus vainikuoja princais, užkelia ant balto žirgo. Iš paviršutinio bendravimo nesitikėkite nieko.

Ji tokia lengva, bet tokia svarbi. Viso labo tai tik keturi gramai

aš tikiu, o tu?
swx

Neverta mistifikuoti tų (pvz., valdžios ar šiuo atveju - DP tinklalapio tvarkytojų), kurie yra tartum kitame lygyje negu mes (=vartotojai ar kokie eiliniai piliečiai). Jie nei šmėklos, nei sąmokslininkai, nei sukčiai, nei sekta, nei slapta organizacija, o tik keli asmenys, tokie patys kaip ir mes savo darbe. Na ir kas, kad mes jų nematome. Paskaitykite po nurodytu straipsneliu antrąjį, berods Monikos, komentarą, kas dirba šioje svetainėje:
http://blog.darnipora.lt/nesakau-ate-sa ... -1519.html

Jaustis ar nesijausti mirusia siela, jei neturi pašonėje kitos lyties atstovo, pasirenkame patys. Argi tai katastrofa gyventi vienam/ai?
Likimo nuosprendis - koks siaubas. Užjaučiu visus bedievius, nes jų 'dievu' tampa likimas arba atsitiktinumas. O man, pvz., visiškai ramu dėl savo ateities, nes Viešpats, į kurį tikiu, geriau už mane žino, kaip man geriausia gyventi. Todėl, kad ir ieškau, nesureikšminu savo norų ir nesiekiu žūt būt jų realizuoti. Ateitį reikia priimti kaip dovaną, o ne kaip pasmerkimą.

Sutinku. Kapitalizme labai daug blizgučių ir įpakavimo, o turinio mažai - svarbiausia gerai išsireklamuoti ir mokėt pasigirti, kad kiti patikėtų. Ne vertė, o tik rinkos kaina. Bet ir socializme buvo daug popierinių laimėjimų.
Tinginiai esame, nes norime laimės be vargo, niekuo nesiskiriame nuo čigonių, kurios buria iš delno. Tik kaži ar verta visa tai taip suabsoliutinti. Pasaulis vis ritasi ritasi jau šimtmečius, o gal ir šviesmečius.

Vertinti kaip siaubingą ir nepavydėtiną. Ką veikti su TIEK narių???
Aš esu šioj svetainėje nuo rugpjūčio pabaigos, man pasiūlė apie 40 asmenų, kurių man per akis. Niekur neskubu nei aš, nei turbūt ir jie. Nežinočiau, ką daryt kasdien su vis nauju asmeniu ar net keliais. Na nebent bartis, kelti skandalus... paskui keiktis arba taikytis?

Manau, reikia vieną kontaktą stengtis palaikyti ir auginti, o ne po kelis naujus kasdien užmezginėti - šitaip rutina/monotonija tampa neišvengiama.
Ir dar manau, kad sąmokslo teorijos - tai puikus būdas visą gyvenimą praleisti nelaimingumo būsenoje, nes kažkokie niekšai sukūrė gi sąmokslą kaip mane kankinti.

Regis, tie niekšai gyvena tamstos galvoje - tai tamstos mintys. Tokias jas reikia guiti lauk su visom teorijom. Ir vėl matau, kaip bloga gyventi žmogui, kuris netiki, kad yra jį mylintis Dievas...
Negi visos viltys/neviltys apsiriboja kita lytimi, lytiškumu? Gyvuliukai ir tie randa savo egzistencijoje visokio kitokio džiaugsmo: miegoti, ėsti ir lakti, raivytis, lakstyti, voliotis, žaisti, griaužti ar draskyti ką nors...

Na ir prajuokinai. Leistis, kad kompiuteris ir visokios iliuzijos smegenis plautų?..
"Prakeiktieji vienuoliai su auksu" ?

Aš tai esu palaiminta. Ir būsiu.
Normali šita svetainė. Netobula kaip ir aš. Ir kaip visas šitas pasaulis. Bet jis vistiek gražus.

Man irgi vis kyla klausimas kodel nera galimybes vykdyti paieska pagal bendra suderinamuma ar atskirus jo elementus

Manau, kad jokie psichologai ar dar kokie ekspertai negali nustatyti tikslaus suderinamumo, o juolabiau garantuoti sekmes santykiuose. Kartais atrodo patys nesuderinamiausi asmenys gyvenime daug geriau sutaria nei tie, kurie kaip is akies trauktos vienas kito kopijos... Matyt todel,, kad daugiau investuoja i santykiu kurima uzuot aklai pasitikedami lemtimi.
Visos anketos turi trukumu, o jei kompiuteris parinko kazka, kaip siuloma suderinama partneri, reikia tureti pakankamai proto pasirinkti paciam ir nesitiketi kazkokiu stebuklu! Be to, juk ne visi nuosirdus ataskinejant i klausimus...
Juk ne automobili renkames, ne techniniai duomenys svarbiausia...