Dėkoju už dėmesį skirtą mano minties raidai.
Štai ir dilema: ar su daininga Dainelė leistis į polemiką, ar tęsti savo mintį numatytu kursu. Man patinka gyvos ir karštos diskusijos! ... apsisprendžiau.
Šiek tiek apgailestauju, kad politika nėra mano stichija. Šitoks DP advokatės Dainelės triūsas detaliai narstant mano raštus, mane verčia jaustis reikšmingu politiku patekusiu tarp politologinių girnų , pakeliui į politikos Olimpą.
[quote:38dyo02d]dainelė rašė: ...[/quote:38dyo02d](pastaba – visos žemiau pateikiamos citatos, paimtos tik iš daineles komentaro „Re: Gyvenkim ir džiaukimės“ 2009 Balandžio 22, 19:45)
[quote:38dyo02d]dainelė rašė:
[quote:38dyo02d]aukso pjuvis rašė:
Kol DP generalitetas atkakliai tyli... [/quote:38dyo02d]
[/quote:38dyo02d]
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Jie[/quote:38dyo02d] (DP tinklapio tvarkytojai) [quote:38dyo02d] dainelė rašė:
tik keli asmenys, tokie patys kaip ir mes savo darbe.[/quote:38dyo02d]
Taip... Kandus sąmojis – subtili meno forma. Sunku išreikšti, ir dar sunkiau suvokti/priimti. Bet esmė, ne meninės formos, o tai, kad DP savivaliavimas savišalpos pagrindais, užgožia jos pačios reklamuojamus prioritetus, o ir jos „krikštatėviai“ bei „patronai“ taip pat laikosi atokiai nuo bet kokiu rimtu diskusijų, tuo savo „duondavius“ laikydami visiškais nevykėliais, nevertais dėmesio žemesnės klasės atstovais. Matyt tokie ir esame... O laukiantiems „išganymo“, kaip sakoma: „caras toli, o Dievas aukštai“.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Jaustis ar nesijausti mirusia siela, jei neturi pašonėje kitos lyties atstovo, pasirenkame patys.[/quote:38dyo02d]
Be jau minėtų meninių formų, dar pridurčiau, kad jausmai..., tai sudėtingas fiziologinis/ nano fizikinis reiškinys, o tiksliau to reiškinio išdava. Ir „pasirinkimui“ ne kažin kiek vietos belieka, jeigu išvis bent kiek lieka. (Rekomenduočiau: Stefan Klein „Laimės formulė“; 2003 „Jotema“). Nors šiuo atveju, „mirusios sielos“ reiškia visiškai pasyvius DP narius.
Šiaip jau, taikau į raštingus ir supratingus žmones. Bet, kai ko ne visomis pakampėmis „mėtosi“ raštingi beraščiai, sveikas protas reikalauja vertybių perkainavimo. Tad ir požiūris į žmogų, kurio „įgytas“ mokslo cenzas neadekvatus deramai jo nuovokai bent profesiniuose dalykuose, neišvengiamai formuojasi kaip į iškreiptų vertybių auką. Laikmečiu, kai visokie habilituotieji prilygsta epochos stabams, sunku išlaikyti sveiką nuovoką ir neprarasti asmenybės kontūrų. Minioje pasiklysti kur kas lengviau, nei džiunglėse ar dykumoje.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Argi tai katastrofa gyventi vienam/ai?
[/quote:38dyo02d]
Užuot plačiai vystęs mintį apie „vienišumo“ genus (taip taip, genetika), rekomenduočiau:
vienatves-itaka-sveikatai-t988.html
Ir dar pacituosiu Bibliją (Senojo Testamento, Pepkiaknygę: Pr. 2 - 18)- „Viešpats Dievas tarė: ‚Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininkę/bendrininką/moterį/padėjėją‘ “. Adomas (vyras), netgi dar būdamas be „gimtosios nuodėmės“(!) pačiame Rojuje(!) vienas nesijautė gerai! Sunku ką ir komentuoti neužgaunant religinių jausmų, ir nekertant teologijos šaknų. Ir dar, Kristus kalbėjo apie tėvų palikimą ir glaudimąsi kūną prie kūno- „... ir du taps vienu kūnu“. O mokinius, siūsdamas skelbti ‚Gerosios naujienos‘, irgi siuntė po du! Išeitų, kad bet kokiam gyvenimo pavidalui, žmogui vienam per sunku...
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Likimo nuosprendis - koks siaubas. Užjaučiu visus bedievius, nes jų 'dievu' tampa likimas arba atsitiktinumas.[/quote:38dyo02d]
Na, matyt žmonės ne iš tuščios fantazijos ištraukė „likimą“; „lemtį“; „dalią“ („dalužę“)... Jau mano cituotoje Biblijoje irgi apstu pranašysčių (tikros žinios apie būsimus dalykus ar įvykius), o juk tai ne kokios mokslinės prognozės, tai Šv. Raštas! Ir iš vis, toks pasisakymas, meta diskriminacijos šešėlį ‚laisvai minčiai‘. Kita vertus, klerikalizmui tai nesvetima.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
...Viešpats, į kurį tikiu,...[/quote:38dyo02d]
Tikėjimas ir įsitikinimas religiniuose reikaluose taip susipynę, ... na, kaip Gordijaus mazgas.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
[quote:38dyo02d]aukso pjuvis rašė:
Pasaulis sparčiais žingsniais ritasi modernios suirutės link. Atsakingumas dirbant, kruopštumas, nuoširdi pagarba ir dėmesys klientui šiuolaikiniame verslo pasaulyje atrodo kaip paskutinė atgyvena. Šventa priederme tapo ne gero produkto gaminimas ar tinkamas paslaugos suteikimas, bet „užkalti“ pinigus. O pajėgumas „lankstyti fanerą“, tiesiog naujas ekonominis/... „rodiklis“, netgi absoliutus visa ko matmuo, apibudinantis valstybės, įmonės ar darbininko privalumus/reitingus. Darbas tapatus atgyvenai, o sąžiningas darbininkas - visiškas reliktas... [/quote:38dyo02d]
Sutinku. Kapitalizme labai daug blizgučių ir įpakavimo, o turinio mažai - svarbiausia gerai išsireklamuoti ir mokėt pasigirti, kad kiti patikėtų. Ne vertė, o tik rinkos kaina. Bet ir socializme buvo daug popierinių laimėjimų. [/quote:38dyo02d]
Atsiprašau, bet kur aš čia apie kapitalizmą ir socializmą? Kad apie šį laikmetį – taip. Kad apie šio pasaulio žmogaus ir jį supančių daiktų tarpusavio santykį, irgi taip. Bet kur čia socialinė žmonių santvarka?! Hm-m..? O gal žodžiai: „darbas“ ir „sąžinė/sąžiningumas“ , jau už įstatymo ribų.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Tik kaži ar verta visa tai taip suabsoliutinti. Pasaulis vis ritasi ritasi jau šimtmečius, o gal ir šviesmečius.
[/quote:38dyo02d]
Apie pasaulio ir žmogaus nuopolį, kalba kone visi šviesesni protai. Taip kad, šiuo klausimu aš nepretenduoju, į jokias autorines teises. O dėl suabsoliutinimo, lygiai kaip ir dėl subjektyvumo... „skaldyk malkas“ kiek sveikata leidžia.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
[quote:38dyo02d]aukso pjuvis rašė:
Kaip vertinti situaciją, kai kas dieną pasiūloma po vieną ar net kelis suderinamus asmenis. Arba per savaitę vos porą asmenų, ir taip ištisus metus... [/quote:38dyo02d]
Vertinti kaip siaubingą ir nepavydėtiną. Ką veikti su TIEK narių???
Aš esu šioj svetainėje nuo rugpjūčio pabaigos, man pasiūlė apie 40 asmenų, kurių man per akis. Niekur neskubu nei aš, nei turbūt ir jie. Nežinočiau, ką daryt kasdien su vis nauju asmeniu ar net keliais. Na nebent bartis, kelti skandalus... paskui keiktis arba taikytis? [/quote:38dyo02d]
Moterys, po „paskutinio skambučio“ tikrai „nebeskuba“ O vertinimas apie „juos“, sakyčiau gan storžieviškas. Ir bartis ar kelti skandalus su žmonėmis, tikrai „krikščioniška“, net labai...
Beje, šioje vietoje, sekant eiliškumu, pasigendu nors kokio žodelio priklausomybės sindromo ir valandos „iks“ atžvilgiu. Tiek širdies įdėjau, ir še tau... Kaip sakoma, viskas šuniui ant uodegos... Kita vertus, kam nepasitaiko, kad begaudydamas žvirblius pražiopso briedžius.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
[quote:38dyo02d]aukso pjuvis rašė:
Tik šitokio „žaidimo“ sumanytojai galėtų paneigti visokias sąmokslo teorijas... Pradžioje kiekvienai/-nam suderinamam asmeniui rašome laiškus tarsi vienintelei išrinktąjai. Po kažin kelintos nesėkmingos pažinties (nors suderinamumo procentai ir „aukštumoje“!), mūsų susižavėjimas ir jausmai beviltiškai atbunka. Kontaktai ir santykiai tampa paviršutiniški. Sekant motinos Vilties šešėliu tie pažinčių veiksmai tampa kasdieniu ritualu, monotonija, rutina- beviltišku šiaudo graibstymu. O tuo tarpu DP „dievai“ su mūsų jausmais ir viltimis/neviltimis žaidžia tarsi penkiametis padauža prie skruzdėlyno. [/quote:38dyo02d]
Manau, reikia vieną kontaktą stengtis palaikyti ir auginti, o ne po kelis naujus kasdien užmezginėti - šitaip rutina/monotonija tampa neišvengiama.[/quote:38dyo02d]
O kur čia mano parašyta apie kasdienius naujus kontaktus. Juk pasiūlymai, tai dar ne kontaktai. Ir pati, turbūt ne pagal eilės numerį ir ne pagal abėcėlės raidę pasirinkai „auginimą“ to „vieno“ iš 40 pasiūlytųjų ( na ir tie patys matyt nėra pirmieji ir vieninteliai tamstos gyvenime, bet...), o pagal tam tikrus asmeninius atrankos kriterijus, kuriais galėtum pasidalinti su DP nevykėliais, užuot skalbus mano kailį . Negi būtų nekrikščioniška, jeigu su ‚artimu‘ pasidalintum ne vien duona ir apsiaustu. Beje, kaip man regis, tamstos gyvenimo patirtis byloja visai ką kitą,- teorija ir praktika per paskutinį laikotarpį nerado bendrų sąlyčio taškų. O ta rutina, monotonija ir visa sumaištis kyla ne dėl „kasdienių naujų kontaktų“, o dėl blogai veikiančios (beveik neveikiančios) narių atrankos, ir kunkuliuojančio apmaudo dėl pradinio pasitikėjimo gražia DP propaganda. Aš irgi už glaudžių santykių puoselėjimą su viena mergina ar moterimi (DP nare), bet iki „auginimo“, reikia surasti/atrinkti tą išrinktąją (ką ir tikėjausi padaryti su DP pagalba). „Augini“- sėji kviečius, ir žiu... beaugančios raugės. Va tau ir „Monkės biznis“. Juk ne visos ylos išlenda iš maišo vos jį palietus.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Regis, tie niekšai gyvena tamstos galvoje - tai tamstos mintys. Tokias jas reikia guiti lauk su visom teorijom. Ir vėl matau, kaip bloga gyventi žmogui, kuris netiki, kad yra jį mylintis Dievas...
[/quote:38dyo02d]
Nelabasis, piktasis („tie niekšai“), pagal Bažnyčios mokymą laikomos individualios piktosios dvasios, bet ne žmogaus mintys. (Motina-Bažnyčia netoleruoja laisvo jos mokslo interpretavimo!). Nebent kokia Popiežiaus enciklika, ar trečiasis Vatikano Susirinkimas, padarytų naujų „atradimų“. Net neabejoju, kad prieš kelis šimtmečius, laužą po manim būtum padegus net nemirktelėjus. Beje, labai panašūs rėksniai, prieš du tūkst. metų iki užkimimo rėkė: „ ant kryžiaus jį, ant kryžiaus!“.
Evangelijoje pasakyta: „... prašykite ir gausite...“. Ar žinote, kaip vadinami nesilaikantys duotų pažadų?! (Įdomus melo ir meilės derinys...)
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Negi visos viltys/neviltys apsiriboja kita lytimi, lytiškumu? Gyvuliukai ir tie randa savo egzistencijoje visokio kitokio džiaugsmo: miegoti, ėsti ir lakti, raivytis, lakstyti, voliotis, žaisti, griaužti ar draskyti ką nors...[/quote:38dyo02d]
Biblijos požiūrį apie būrimąsi į poras, jau minėjau. Pagal mokslą, visa biologinė gyvybė besąlygiškai paklūsta: 1- išgyventi bet kokia kaina; ir 2 – [u:38dyo02d]duoti palikuonių [/u:38dyo02d](„...būkite vaisingi ir dauginkitės“- atspėkite, kokioje knygoje tai parašyta ). Numanau, kaip man prieštarauja...: „žmogus ne gyvuliukas“, bet vis tiek „drėbtas iš ŽEMĖS MOLIO“. O dėl „miegoti ir ėsti“,- tai daro jaunikliai. Paūgėję – „laksto ir voliojasi“. Kiekvienam amžiaus tarpsniui savo! O dėl „DRASKYMO“, na kaip čia pasakius, asmeniškai man patinka „gyvą mėsą“ draskyti
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
[quote:38dyo02d]aukso pjuvis rašė:
Sveiki atvykę „savanoriais“ į smegenų ir jausmų skalbyklę! [/quote:38dyo02d]
Na ir prajuokinai. Leistis, kad kompiuteris ir visokios iliuzijos smegenis plautų?..[/quote:38dyo02d]
Ne kompiuteris ir iliuzijos, o skubiai taisytina DP sistema. „Būkim biedni, bet teisingi“. Va, biedni jau esam, tik su ta teisybe kiek painoka. Tai tiesiog citata/mintis išplėšta iš bendro konteksto (šiuo atveju, bent jau šio teksto visumos), na ir savaime iš to išplaukianti klaidinga interpretacija su visom pasekmėm.
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
"Prakeiktieji vienuoliai su auksu" ?
Aš tai esu palaiminta. Ir būsiu.[/quote:38dyo02d]
Toks citavimas, ir tuo labiau interpretavimas, autorei garbės nedaro.
O dėl ‚palaiminimo‘, ... tipiška krikščionių (katalikų) nuodėmė – puikybė!
[u:38dyo02d]Man panašu, kad ši upė neteko krantų.[/u:38dyo02d]
[quote:38dyo02d] dainelė rašė:
Normali šita svetainė. Netobula kaip ir aš. Ir kaip visas šitas pasaulis. Bet jis vistiek gražus.[/quote:38dyo02d]
Taip... Labai gražus... su visom ligom ir negandom, su [u:38dyo02d]prakeiktom vienatvėm[/u:38dyo02d], savižudybėm ir karais, su visu tuntu nuodėmių ir pagundų... ir daliai žmonijos, su pirma laiko garantuotu, pragaro tvaiku po mirties. Amen.
[b:38dyo02d]Perspėju visus savo kritikus, būkite apdairūs! ... kaip elgsitės ir kalbėsite tada, kai iš mano oponentų tapsite mano šalininkais[/b:38dyo02d]