Per metus laiko šioje apsimetėlių irštvoje supratau, kad neverta daugiau aukoti DP „kiaulei taupyklei“. Tikrai vienišų žmonių svetainėje nėra! Kas netiki, tepasižiūri DP per didžiąsias šventes, pavyzdžiui Naujametę naktį - „tuščia“. Man nuo klaikios vienatvės širdį gelia! „... bet kam tai rūpi, ir kam tai skauda/ kai širdis inkščia vienatvės raudą“. Tad jūs DP garbės legionieriai, visą užuojautą pasilaikykite sau, kai gulėsite mirties patale ir nebus kam paduoti lašelio vandens. O ieškojimas taurios riteristės apraiškų tarp dvasios skurdžiu, prilygsta asmenybės degradacijai. Kaip Biblijoje sakoma:“... nemėtykite kiaulėm perlų, kad atsisukusios jūsų pačių nesudraskytų“.
Kad ir kaip gerai beišdėstytum dalyką, vis tiek atsiras nesupratusių. Šioje „čiauškučių palėpėje“, regis „atsirado“ gal tik vienas kitas tesupratęs. Užtat siekiančių mokyti kitus devynios galybės. Ir visi jūsų postringavimai, kad „žmogus savo laimės kalvis“, tėra tik tušti plepalai. Ištisa minia (48 000) „laimes kalvių“ nesugebančių nusikalti LAIMĖS! Darote gėdą visai ... gildijai.
Kai minia baiminasi pati savo šešėlio, beprasmiška gelbėti nuo lemtingo garmėjimo i prarają. Aš ne Mozė, ir net nesiruošiu šitos veršių bandos vesti į kokią nors „pažadėtąją žemę“. Pokyčiai prasideda nuo veiksmo, o didelė kelionė nuo pirmo žingsnio. Subręskite srydžiui!
Pasitikėjimo kreditas išnaudotas, neapibrėžta padėtis neteikia aiškumo, o ir savigarba reikalauja elgtis atitinkamai.
O dėl kaltinimo ‘išrankumu‘ pasakysiu štai ką: jei žmogui gyvenime nepasisekė, tai nereiškia kad jis privalo misti lupenomis!
Nebarškinkite tuščių puodų mano garbei... (ai,... ką aš čia rašau, juk vis tiek nesuprasite šitokio literatūrinio viražo - metaforos). Juk kai kuriems iš DP, epizodiniai proto pasireiškimai, o gal tik apsireiškimai nesuteikia jokio pagrindo tikėtis kad kada nors pradėsite mąstyti abiem pusrutuliais.
Aišku buvo ir puikių akimirkų, tik jas temdo liūdnas rezultatas...
Išskirtinai dėkoju [color=#BF4040:2xoxzap9][b:2xoxzap9]Kora[/b:2xoxzap9][/color:2xoxzap9]’i, tik ji vienintelė nesislėpdama palaikė mane. Iš tikro, kur kas svarbiau ne manęs palaikymas, o tų minčių ir idėjų kurias aš bandžiau įgyvendinti... Juk niekas taip žmonių labiau nesuartina kaip bendras darbas/siekis/..., ir niekas labiau netenkina taip svarbaus bendrumo jausmo, kaip supratingi bendraminčiai. Tad, kam ačiū, o kam ...
Verdiktas
[b:2xoxzap9]Jūs čia būkit ir supūkit, o aš eisiu saulutės pasitikti [/b:2xoxzap9](... patarlė)
