Ir kodėl aš turėčiau norėti ženytis?

Ugnelei

Šią temą užvedžiau dėl to, jog bandau savyje rasti atsakymą, kodel neieškau antros puses, kai bent pagal metus ( man 30) jau esu subrendes santuokai. Nesu mergišius jog norėčiau blaškytis nuo vienos moters prie kitos ir dėl to vengti santuokos. Ir jau senokai noriu patenkinti visus tuos poreikius, kuriuos tu ir paminėjai. Bet kažkas mane stabdo. Kalbant apie kaina, as nesu užsispyres ožys ir esu linkes derėtis, kažka aukoti , stengtis dėl kito, pasibarti kartais irgi normalu,kažkiek toleruoti moters nuotaikų kaita, ir panašiai. Bet jei aš gausiu tik seksą ir palikuonių tai manęs šitas sandoris (tai yra santuoka) nedomina. Turbūt keistai nuskambės , bet sunkokai įsivaizduoju jog įmanoma šalia saves turėti jaukų ,šiltą žmogų.

Ooooij, braliukas, nei tu parinkis nei ka.... paprasciausiai, dar tas shiltas zmogeliukas taves nesurado, na neras, tai neras, nes dirbtinai laimingu nebusi.... 30 metu, tai cia jug pati jaunyste, dar dziaukis gyvenimu jomajo....

Čia ne Ugnelė, bet neparašyti negaliu O aš įsivaizduoju, jog įmanoma turėt būtent tokį žmogų šalia savęs kaip tu paminėjai - jaukų , šiltą ... Toks žmogus ir yra mano svajonė, bet jau pradedu galvot tai tik svajone ir liks...

Šiuo metu mano gyvenime yra taip, kad toks žmogus ( butent kaip aš jį matau mielas, nuoširdus, šiltas,) nesuprantu tiksliai kodėl nuo manęs tarsi bėga, tarsi vėl sugrįžta. Tarsi turi norą būti kartu, bet tarsi ir yra baimė įsipareigoti. Tas bėgimas toks, kad jau atrodo va tuoj, tuoj mūsų draugiški santykiai išaugs į kažką daugiau nei draugiški, bet vos tik tai pajuntu iš jo pusės, tai tuoj būna iškart užblokuojama, tačiau ir gi iš jo pusės. Aš nesuprantu kodėl taip vyksta, kodėl tai tarsi yra kažko bijojimas ir būtent iš jo pusės. Pagal mano moteriška logiką, tai yra tarsi baimė įsipareigoti kitam žmogui. Tai tarsi baimė ar nežinau kaip tai pavadinti sukurti savo šeimą, nes neva draugai ir pažįstami aplinkui skiriasi.
Tas žmogus man mielas ir tikrai nuoširdus. VNZ būtent toki žmogų ir norėčiau matyti būtent šalia savęs, tik ta jo baimė ar kaip ten pavadinti ( gal nenoras įsipareigoti ar pan) tai man nesuprantama.

Man idomu, o kaip Tu pats matai savo gvenimo iprasminima, kame jis? Ka VIENAS galetum tokio nuveikti, kad pasakytum, na va, gyvenimas praejo, ji pragyvenau prasmingai...etc (kaip, ka padariau?)

Danielius teisus. Dirbtinai nepritrauksi savosios pusės, noro irgi neišspausi per jėgą. Pats nepastebėsi, kai "užsikursi" ir to, ko neieškai, atsiras tavo gyvenime savaime. Juk ne problema neturėti šeimos 30 metų. Svarbu nepasenti anksčiau laiko viduje, neleisti įsišaknyti baimei, kad sulig kito žmogaus atsiradimu šalia, teks keisti ir ritmą, ir įprastu tapusį gyvenimo būdą. Atsisakyti kažko irgi gali tekti, bet tu dar nežinai, kad nauja, kas ateis į tavo gyvenimą, gali tau labai labai patikti. Netgi ir tai, ko dabar bijai.

Brangioji Svetlana, [color=#BF0040:25462w5c]KODEL KAZKA, KAZKAIP, KAZKUR[/color:25462w5c] reikia iprasminti??????? Aishku, tai ikale tevai ir taip isivaizduoja daugelis visuomenes veikeju.... kazin ar atsitokesit, nors ne, netikiu, jug esate robotuku armija.... lauzytu elektroniniu balsu kartojat: SHEIMA, VAIKAI, DARBAS, PINIGAI..... ka ish robotuku noret..... GYVENTI reiketu, o ne kazka irodineti sau ar kitiems.....
Zinau, mano tokie pasisakymai paprashciausiai nepriimtini jusu programos nustatymuij galvos cipuose.... Tik nesupyk, aishku, ash tik savo nuomone laistau, pati rashei, kad tau idomu.....
Tiesa, patebejau, kad vienas likes tikrai daugiau galiu nuveikti, nes niekas nesivelka paskuij ir nestabdo mano nustatyto ritmo....

Vienisas Vilkas,pamatykite ne tik ka norite matyti, o visa visuma. Juk sode auga ne tik obelys - yra slyvu, vysniu..Kodel jus traukia butent neigiami santuokos pavyzdziai?Ar vien todel kad ju daugiau? Kai pakankamai pavargsite nuo vienisumo, o tai labai tiketina, nors ir nebutinai, tada noresite tureti salia zmogu ir deti pastangas kurti darnius santykius. Metai bega, ir vis sunkiau bus prisitaikyti prie kito zmogaus, juolab nenoresite tikriausiai bendraamzes, kai jums bus 50? O tema sukurta neatsitiktinai. Ir ka berasytu Danielius - jis pasamoneje tikisi myleti ir buti mylimas - tik pats to dar nesuvokia. Nes jei butu priesingai, jis neirodinetu taip emocingai, kad jam to nereikia.
Kodel butent isipareigojimai, pareigos? Galima matyti juk ka kita, o butent:dvasini brendima kartu su savo partneriu. O tada apie pareigas net nekalbama, nes jos tampa brandaus gyvenimo ir abipuses meiles dalimi.

[/b:3bpqw94m]

Kaip gražiai pasakyta. Pritariu tam.[b:3bpqw94m]Galima matyti juk ka kita, o butent:dvasini brendima kartu su savo partneriu. O tada apie pareigas net nekalbama, nes jos tampa brandaus gyvenimo ir abipuses meiles dalimi[/b:3bpqw94m]
Ir kaip norėčiau, kad man mielas žmogutis tai pagaliau suvoktų, kad būtent to noriu su juo....

Ne, Danieliau, butent tevai ir aplinkiniai man to ir nekale, pati maniau panasiai kaip Tu kazkada. Tevu pavyzdys buvo be galo neigiamas, o mano pacios santuoka ne ka geresne. Taciau subrendau, tiksliau brestu siuo metu ir matau, kad santuoka/darnus santykiai su mylimu zmogumi yra man viso ko pagrindas. Tik dabar jauciuosi is tikruju laiminga. Bet sutinku kad yra tam tikras procentas zmoniu, kuriems yra kitaip. Mokslininku nustatyta kad gamtoje yra kazkiek procentu KITOKIU augalu/mineralu/gyvunu - manoma kad ir zmoniu. Manoma kad jie kitokie reikalingi populiacijos islikimui. Taigi - vietos uztenka ivairioms nuomonems, nereikia pyktis del to. Svarbu kad PATS ZMOGUS BUTU LAIMINGAS DEL SAVO PASIRINKIMO.

Cia buvo mano:)