Ir kodėl aš turėčiau norėti ženytis?

Ash ir nesipykstu, Svetlana, nors mastau grubokai ir truputi nezemishkai, nereishkia, kad esu koks piktasis genijus, tunantis tamsiame rusyje.... nieko nepakeisiu gyveu tarp zmoniu ir niekur nedingsiu, kaip ten bebutu kazkiek TURIU derintis prie visu likusiu, nors tai mane ir netenkina....

Klausi, Danieliau,kodel KAZKA reikia iprasminti? Galbut del to, kaip tu sakai, senatveje jaustumei pasitenkinima prabegusiu gyvenimu, o ne skaudziai isgyventum del to, kad kazko neatlikai ir tavo gyvenimas neturejo prasmes.Patikek, zmonems taip nutinka, it taip sunku tada iseiti ramiam. Taip teigia psichologija. Gali tuo ir netiketi, manau esi dar jaunas ir negalvoji apie senatve:).Bet koks skaudus buna suvokimas senatveje, kad kazko jau nebesugrazinsi ir nebepadarysi.

Nereikia tau derintis,Danieliau, nebent tik tiek kad nekiltu pavojaus tavo saugiai egzistencijai - nes zmones linke "baninti" tuos, kurie neatitinka ju standartu. Deja. As visada buvau kitokia, skiriausi nuo kitu savo nuomone - ir buvau "baninama". Dabar kiek prisitaikiau.

na, man 33, vienos vedybos, vienos skyrybos, vienas vaikas, nezinia kur dabar, lipimas ish alkoholizmo, ilgi menesiai ligonineje, kova su mirtim, daug sekso, pasisekimas ir pripazinimas darbe, nemazai draugu.... na nezinau, cia tik dalele ka nuveikiau, man atrodo yra shis tas, jau senatvej(nelabai tikiu, kad sulauksiu) kaip ir geda butu sau pasakyt, kad nieko nenuveikiau ir nieko neivyko......

O aš galvoju, kad Danielius yra labai nuoširdus ir būtent šiuo momentu jis mąsto taip ir jo poreikiai yra būtent tokie.
Kodėl taip manau?
Nes man būtent tėvai buvo įkalę, kad svarbiausia yra šeima, kad moteris gali būti laiminga ir save realizuojanti tik šeimoje. Kad maždaug senmergė (nieko nenoriu įžeisti, bet jie būtent tą bjaurų žodį ir vartodavo) nėra vertinga kaip žmogus. Aš tos nuostatos ir laikiausi gana ilgai. Derinausi, aukojausi, kartu sprendėm problemas, jaučiausi laiminga.
Bet kas keisčiausia - kai likau viena, ta laisvė, galimybės visada daryti ką nori, būti savim, irgi labai veža. Kartais pagalvodavau, kad savijauta - kaip paukščio iš narvo paleisto. Gal kartais perdaug pamindavau savo norus, perdaug derinausi. Tada lyg buvo gerai, bet dabar vargiai benorėčiau į tą patį sugrįžti.
O gal tiesiog viskam savo laikas... Gal laikinas atokvėpis, kai ir žmogus yra, ir į tą jungą nesi įkinkytas.
O gal kiekvienam reikia visko paragauti, kad atrastum save.

Taip, tavo nuveikta daug, Danieliau, bet esme ta, kad priejus gyvenimo gala (ir nebutinai senatveje), zmogus ima vertinti ne nuveikto kieki, bet kokybe. Skirtumas didelis.

Autoriau, jei tau moteris -blogis, draugauk su vyrais. Vaiku nebus ir istatymai zenytis neleidzia, vadinasi turesi priezasti neisipareigoti.

Mylėti- tai svarbiausias visos egzistencijos iššūkis. Karščiausiai. Teikiantis didžiausią pasitenkinimą. Ištark tiems, kuriuos myli: "Noriu, kad sužinotum, koks esi man svarbus. Tu turi galią mane kurti jei nori. Tik tu gali sutrupinti tą sieną, už kurios pasislėpęs virpu iš maimės. Tik tu gali matyti mano tikrąjį veidą, nepridengtą kaukės.Tik tu gali mane išvaduoti iš mano šešėlių pasaulio, kurį aitrina baimė, sutrikimas vienatvė. Žinau, kad tau tai nebus lengva. Kartais mane ima kamuoti mintis, jog esu bevertis. Todėl apsistatau neįveikiamomis sienomis. Ir kuo labiau tu artėji prie manęs, tuo labiau galbūt aš elgiuosi lyg aklas. Suprask: aš labiausiai priešinausi tam, ko ištiesų man labiausiai reikia.
Tačiau man sakė, kad meilė yra stipresnė už betkokią kliūtį ir į tai sudėta visa mano viltis. Tad sugriauk šias sienas savo stipriomis ir švelniomis rankomis, nes manyje yra kai kas vaikiško ir labai jautraus, o tai negali tarpti apsitvėrus sienomis. Todėl nedelsk. Man reikia tavęs."

Iš BF

Ir kodėl aš turėčiau norėti ženytis?- neturėtai norėt, gali ir nenorėt čia tavo laisvos valios pasirinkimas!

durniai zenijasi, o protingi pabuna biski su viena, biski su kita, viena uzsikaprizija, pas kita galima nueiti, visos laukia issizioje, sekso visos nori, gatavos kojas iskesti,tai tik asilas gali zenytis