Vienišas vilkas: Augau su vieniša mama, kuriai visad neįtikau. Tai tą ne taip padarau tai aną. Rėkdavo dėl kiekvienos smulkmenos.Pvz: paprašo pripilti vandens puse puodo. Nenutaikai pripilti puse , ar tai biški daugiau ar mažiau įpili , tai ir priežastis rėkti... Kai baigiau mokslus ir pradėjau dirbti, tai sužinojau, kad aš esu visgi geras darbuotojas ir šiaip žmogus...
Draugas vedęs kokius 5 metus. Nueini pas jį į svečius ir klausai tas pastovias rietenas tarp jo ir jo žmonos. Net nebesmagu i svečius užeiti. Dar prieš jų vestuves, galėjau lažintis, jog jie ilgai netrauks. Nu neįmanoma bendra laimė pastoviai kivirčiantis dėl smulkmenų.Pradėjo rukyti, sako biški nusiraminu po eilinio karo namuose. Bet va gyvena, turi du vaikus. Tuokėsi juk ne iš reikalo, vaikų tik po 2 metų susilaukė. Nesuprantu aš turbūt gyvenimo.
Antras draugas po vestuvių už poros metų pradėjo gana smarkiai išgerinėti. Tiesa, jis nėra labai artimas draugas ir nežinau kokie jo santykiai su žmona, ir kodėl jis taip "nusivažiavo".
Trečias draugas neseniai apsivedė. Įnoringa princesė, kitaip neapibūdinčiau. Įsakmiu tonu vis bendrauja su mano draugu, į kompromisus neina, tik jos įgeidžiai turi būti pildomi. Nesuprantu, kaip taip leidžiama lipti ant savo galvos.
Ir kodėl aš beturėčiau tikėti, jog įmanoma graži ilgalaikė draugystė tarp vyro ir moters? . Aš jų jau vengiu, nors ir pripažystu, jog yra noras ,gyventi pilnavertį gyvenimą, turėti vaikų ir patenkinti sekso poreikį. Bet už tai aš turėčiau sumokėti per didelę kainą. Tokią išvadą prieinu pažiurėjęs į draugų gyvenimus. Ir kažin kiek to pilnaverčio gyvenimo tebūtų. Pažintis su moterimi, tai kaip sūris pelėkautuose. Iš pradžių vylioja, nes skanu, o paskui tik spastai užsidaro...
Tu turi per didelę baimę, todėl tai ir yra. Tau turbūt jau metelių virš 30 , o gal net netoli 35 ??? Todėl ir baimės su kiekvienais metais vis daugiau.
[b:r39m1je5]Santykius reikia puoselėti, kurstyti abiem pusėm.[/b:r39m1je5] Idealių santykių be pastangų nebūna. Juk darbe tave įvertino, nes tu stengiais įrodyti, kad tu gali būti geras darbuotojas. O tu pabandyk dabar darbe savo , kad ir slaptus norus parodyt, kurie nepatiks valdžiai ar kolegoms, pabandyk kažko nuolat nepadaryt, tai iškart pamatysi, kad tavo vertė kris ir tapsi nebevertinamas, galbūt net baramas. Tai taip pat yra ir su santykiais.
Tikrai nereikia galvoti, kad tai pvz tik moters , ar tik vyro darbas. Draugams tavo nepasisekė, nes jie galbūt nepažino savo partnerės, tiesiog vedė, nes taip reikia daryt, o ji buvo ta kuri tuo metu buvo kaip sakoma "po ranka", tiesiog žmonės neįsivaizdavo šeimyninio gyvenimo kartu, kiekvienas turėjo tik savo viltis, mintis, bet jie neturėjo savo šeimos modelio. Suprantu, kad galbūt įsivaizduot sunku. Labai abejoju, kad moteris būtent po vestuvių pradėjo būt įsakmia princese, o iki jų nebuvo. Labai abejoju, kad vyras iki vestuvių nevartojo alkoholio, o po nepasisekusių santykių įniko į alkoholį. Jei taip tai viena iš pusių net nesistengė pažint kitos pusės, tiesiog neišbandė... Aišku esant meilei begalinei, labai sunku pastebėti neigiamas puses, nes žmonės dažniausiai turi tokią viltį, kad po vestuvių aš ja, arba ji mane pasodins po padu ir bus taip kaip aš noriu ( čia taikau abiem pusėm).
Na čia tik mano nuomonė, bet ji gyvenimiška iš mano patirties. Nuo meilės kartais akys užsimerkia ir daug ko nematai, o kai meilė baigiasi, o ji anksčiau ar vėliau vistiek baigiasi, tada praregi ir tau pasidaro nebeįdomu taikyti su tapo antrosios pusės norais. Tačiau mano nuomone tai būtina - nes viena pusė prie kitos turi taikytis. O jei nors viena pusė taikymosi nenori, tada santykiai bus nekokie.
O bijoti vesti ar susirasti mergina visai nėra ko bijoti. Tik nereikia remtis tuo, kad mano draugam nepasisekė, tai ir man nepasiseks. Pažįstu vieną nuostabų vaikinuka, kuris mano nuomone masto būtent kaip tu - t.y. jis tik mato kaip kam nepasisekė, tačiau visai nemato pasisekimo pavyzdžių.. Iš kur ta baimė nežinau... Bet, kad jis aklas tai faktas, nes akys ir protas baimės užvaldytos, o manau be reikalo.
