baisuokle: skaičiau šį forumą ir galvojau, jog retas kuris/kuri supranta, ką jaučia [u:2sajufwq]tikrai storas [/u:2sajufwq] žmogus. fizinis ir dvasinis diskomfortas yra didžiulis.
per savo gyvenimą nesutikau tokio žmogaus, kuris susidomėtų manimi, sveriančia 126 kg. tad nereikia sakyti, jog moterys patrauklios visokios. tokiom pasakom netikiu.
fizinis patrauklumas yra svarbus dalykas. labai. bet dar svarbesnis yra pasitikėjimas savimi. galvojau, kad numetusi svorio, tapsiu pati pati... taip, kūnas tapo gražesnis, tačiau galvoje pasitikėjimo ir įsivertinimo nerasta iki šiol.
taigi storas žmogus yra ne kilogramai, o mąstymo būdas.
Pritariu... Žinau, ką reiškia nuolat graužtis, gėdytis savęs, su gumulu gerklėje iškęsti geranoriškiausias pastabas bei patarimus, nuo skubrių, kartais net pasidygėjimo kupinų aplinkinių (ypač vyriškių) žvilgsnių trokšti prasmegti skradžiai žemėn... Marintis badu, skaičiuoti kalorijas, suktis užburtame storėjimų-plonėjimų rate, kasdien vis labiau augant nevilčiai... Žmonės, būkit žmoniški -nežeminkit, neįžeidinėkit ir taip nelaimingų moterų, kritiškas požiūris šiuo atveju ne skatina keistis, o žudo. Mielosios, būtina pripažinti sau ir kitiems - tai LIGA ! Pripažinti sau, garsiai tai įvardinti - kad ir "man negalima šio torto, nes aš sergu nutukimu". Kitaip pasijusite. Jūs nesate BLOGOS, o tik SERGATE. Jei sunku, nedvejokite kreiptis pagalbos i specialistus. Svarbiausia - patikėkite, kad [u:2sajufwq]tikrai dar gali būti gerai[/u:2sajufwq]...... :)