kodel tiek daug vienisu zmoniu?

Tiesiog pabandžiau pasakyti savo nuomonę, kodėl tiek daug vienišų žmonių. Mano klausimas pabaigoje buvo tik retorinis.

Moksliukai geri, žmonės, nes jie moka mylėti, ir turi gerą širdį tik, jie nukenčia būna įskaudinti merginų, ir gyvena vieni aš vaikinas, ir manau, kad ir moterys ir vyrai yra žiaurūs. Geriausia antrosios pusės ieškoti, Vokietijoje žodžiu užsienyje ne Lietuvoje, nes Lietuvoje vieni savižudžiai, žudikai, vagys.

                                                                                                                                                                              Andrius

Tai kad visas gyvenimas yra sau ir niekas kitas už mane jo nenugyvens. Tai kam gyventi pusę kojos? Kompromisas - blogis, nes abi pusės turi kažką paaukoti ir gauti tik mažą dalelytę to ko troško.
Įsivaizduok - esi ištroškęs ir svajoji apie gaivų sultingą apelsiną, o tau atneša kopūstą ir sako - štai kompromisas, vitaminų gal net daugiau, nebūk maksimalistas.

Būna win-win situacijos ir jų reikia siekti. Ieškok savo kopūstų mėgėjo, gal vienam patiks rauginti su dešrelėmis, kitam - su šonkauliukais ir kompromisas dėl kopūstų bus įmanomas

...veidą slepia...
O taisykles esate skaitę? Sugalvojau registruotis, tai paskaičius taisykles net minties nekilo kokių nors asmeninių ar identifikuojančių duomenų čia pasiskelbti.

tai ir nesiskelbk. Bijai vilko neik i miska. Juokingi zmones, kurie nieko neinvestuodami, nori rezultato. Laukia kepti karvelio ant lekstutes. Gyvenk vienas, o kiti laimingi kurs cia seimas ir augins vaikus ar bent gyvenimo drauga suras.

Labai teisingas patarimas. Manau, dėl to didžioji dauguma vyresnių moterų todėl ir nesuranda antrosios pusės, nes yra labai maksimalistės ir nelanksčios, nesupranta, kad vienokia situacija ir poreikiai, kai joms buvo 25, ir kita - kai 45. Kodėl, jau turėjus savo šeimą ir užauginus vaikus, nesusirasti tiesiog labai mielo sau draugo ir nesidžiaugti gyvenimu, mėgaujantis bendravimu ir savotiška laisve?

Sveiki, cia as ta kur apie maksimalistus rase.
Nezinau, gal jums ir idomu ieskoti savo apelsino, ar kopusto. Iskokit, kad ir visa gyvenima, juo labiau... kiek mums jo beliko. Turiu galvoj tuos, kam virs 45...
O mes siandien su draugu praleidom puiku vakara, turejom puiku seksa. Ir rytoj turesim ir poryt, turesim malonu bendravima, isvykas,bpasivaiksciojimus, vakarus, rytus kartu. Na ir kas, kad mes skirtingi ir negalvojam apie vestuves, bet mums gerai kartu. Iskokit savo apelsinu, o mums gerai dabar.

O aš kurt rašiau apie apelsinus. Tai aš jūsų ir nesiuntinėjau. Tai nederėtų ir jums piršti savo nuomonės.

Tai nėra lankstumo/ nelankstumo klausimas, o aiškus žinojimas ko nori. O jūs pati nepagalvojote, kad čia jūs pati norite neįpareigojančio bendravimo. Lygiai taip maksimalistiškai jūs jo ir siekiate ir turite. Labai džiaugiuosi, kad kaip brandi 45 metų moteris visai Lietuvai pasigiriate, kad mylitės kasdien.

O aš noriu žmogaus, su kuriuo galėčiau dalintis gyvenimu ir buitimi ir mėgautis tuo pačiu seksu ir bendravimu ir šiandien ir rytoj ir poryt. Ir toks susitikinėjimas, negaunant to ko iš tikro nori, mane darytų dar labiau nelaimingą, nei gyvenimas vienai. Kaip ten bebūtų, yra vidinė nuostata, kad susitikinėdama su vyru aš jau esu jam įsipareigojusi ir nebesu laisva ir prieinama kitam vyrui. Ir čia kalba ne apie kažkokias vedybas, o apie emocijas, kai kiti vyrai tiesiog nebeįdomūs.
Kiek liko gyventi kai tau 45 metai? Manau daugiau nei koks 50 metų. Ir aš jų nenorėčiau praleisti be harmonijos ir sutarimo su pačia savimi.

Jus niekaip negalit suprasti... Todel paklausiu.
Kas liepia draugaujant su vienu buti prieinama kitam?
Ar skiriate draugyste nuo susitikinejimo?
Ar zinote, kokia vidutine moteru ir vyru gyvenimo trukme LT?
Kiek jums metu? Nes tai is esmes keicia reikala.