voveruska: Gal esam egoistai? Nenorim dalintis, derintis? Tiesiog priprantam vieni? Aš, kai prisiregistravau čia, ieškojau, tikėjausi, išgyvenau, kad nerašo. Paskui, po susitikimo su ne vienu, kuris netiko (arba netikau aš), pradėjau jausti, kad man vienai geriau. Galiu gyventi taip, kaip noriu aš. Taip, laikas nuo laiko ilgu švelnumo, pokalbių,sekso, bet...Pasikalbu su seniai ištekėjusiomis draugėmis, ko tikiuosi, sulaukiu jų pastebėjimų, kad aš idealistė, kad taip gali būti nebent keletą metų, geriausiu atveju, o po to ir kalbėtis nebėra apie ką ir sekso beveik nebebūna, o barnių ir nesutarimų daugybė
Tai ir išsiregistravau, nebeieškau. Kam? Barniams? Sudėtingesniam gyvenimui? Suprantu, kad jauni nori išmėginti gyvenimą kartu, susilaukti vaikų. Bet, kai vaikai jau praaugę, su viskuo susitvarkai viena, kam dar kartą bristi į purviną upę?
Tai jūs ir pati patyrusi šiuo klausimu,tai kam klausti draugių. Ir aplamai visi žino,kad aistra labai trumpai trunka,o ir seksas vėliau šeimoje ne pagrindinis dalykas.