30mečiai senberniai

Fobija prie kažko taikytis, kažką įsileisti, nuo kažko priklausyti ir prie kažko derinti savo nusistovėjusią rutiną ar dienotvarkę, taip sakyčiau

Susipažinau su vienu vaikinu, jis jau pakankamai traukia į užkietėjusių vienišių gretas ( 35 metai). Jei atvirai jis man kaip žmogus, tiek kiek leidosi jį pažinti, man yra priimtinas ir malonu su juo bendrauti. kadangi esu normalios seksualinės pakraipos, tai ir santykių tarp vyro ir moters man noris pilnaverčių. Jis tai suprato man net neprabilus.
Ir tada prasidėjo išvis kažkoks absurdas. Kadangi esam kolegos, mano akivaizdoj koketuoja su visomis iš eilės moteriškomis butybėmis. Kitų akivaizdoj su manim net nesistengia bendraut ar parodyt kažkokį dėmesį, nebent labas, atia. Na čia lyg nieko ir keisto, galit pasakyti nepatinki, tai ir ignoruoja ar pan. Tačiau laikas nuo laiko paskambina paplepėt telefonu, kartais pakviečiu jį svečius. Paima ir atvažiuoja, tada išvis būnu šokiruota iki negaliu ( nes darbe, tai jokio bendravimo su manim neparodo; tarsi būtume kolegos ir dar tik tolimi)..
kartais nebesuvokiu, gal turi kažkokią moterį , merginą. Įsitikinimui paimu ir paskambinu jam vakare, kada du žmonės ( jei tokie yra) turėtų būti kartu. Visada atsiliepai ir kalba su manim. Ir pokalbiai būna pakankamai ilgoki ( turint antrą pusę, tikrai jai kiltų įtarimų su kuo jis taip kalba)...

Kaip įvertintumėt tokį vyrų bendravimo stilių, ar ką čia nežinau???

Na taip sutinku, su Fobijos apibrėžimu.

O ar tai normalu ??? Turėt tokių fobijų ?? Iš kur jos atsiranda ?? Ar jos praeina ???

Ar tai normalu ar nenormalu tegul sprendžia specialistai. O iš kur jos atsiranda, galiu pasakyti tikrai – tai kai žmogus yra susitvarkęs savo gyvenimą, prisitaikęs prie jam priimtino ritmo ir dažnai nelabai norėtų ką jame keisti, toks žmogus – tiek vyras, tiek moteris turi susiplanavęs beveik visus savo vakarus mažiausiai mėnesiui į priekį, puikiai žino, kad tie planai nesikeis, nes priklauso tik nuo jų pačių norų. Ar tai praeina – manau kad ne, tiesa pasakius man formuojasi tokia idėja, kad kuo toliau, tuo labiau jie tampa tuo patenkinti ir visiškai nebebando kažko keisti. (Ir klausimas ar reikia jeigu jiems gerai taip, kaip yra) Man teko matyti ir tokių kuriozinių atvejų, kuomet moteris sakė nenoriu vyro – noriu vaiko ir ką, jis pasigimdė vaiką ir puikiai sau toliau tvarkosi viena, žinoma galim bandyti išvedžioti, kad ji negalvoja apie savo vaiką – kad jis turėtų matyti tiek vyrišką , tiek moterišką pavyzdį, bet čia jau manau kita tema ir šiame kontekste nereikia jos liesti. Juk būna visokių žmonių – vieni ir apsuptyje jaučiasi vieniši, o kiti nors ir vieni to nejaučia, čia individuali teisė rinkti.

Neužmezginėt romantiškų santykių darbe – 70 % jų būna nesėkmingi ir dažnai skausmingi vienai arba kitai pusei. Kodėl? – todėl kad jūs praleidžiate 24 valandas kartu, netgi idealiuose santykiuose atsirastų trintis, iš čia konfliktai, darbo našumo sumažėjimas ir nuostolis įmonei.

Man 26 metai, bet senbernystės marazmai man prasidėjo dar nuo mokyklos. Galiu su mergina 5 pasimatymus diskutuoti apie tai, kad 9/11 buvo inside job, ir kaip NATO sudorojo Gadafį, bet taip ir nepasiūlyti sekso ir nepagirti jos nuostabių atsikišimų. Ai, ir dar niekada nemoku už jos kavą. Kam? Aš minimumą gaunu. Tegul pati susimoka už save.

Noriu panos senmergės.

Vaje vaje, kaip viskas pažįstama... Tik iki sekso mes taip ir nepriėjom, kalbų apie jį irgi, nors bendravom ilgai, ir netgi vienoj lovoj miegojom, sekso taip ir nebuvo. Tiesa, ne kolega jis man ir šiaip geras atstumas mus skiria... O pasirodė, ir su kitom flirtavo, ir... Tik, kiek supratau, vyrutis gerai jaučiasi tik tada, kai moteris iš jo nepareikalauja santykių "čia ir dabar", o ne per atstumą. Tada deda į kojas (į Airiją, kur dirba). Tai pastarųjų dienų įvykiai. Kaip neįpareigojantiems santykiams, kelionėms, šėlionėms, su juo buvo labai gerai, kol (netyčia) neišaiškėjo, kad dar kai kam panašiai galvą suko. Gal mažiau, bet suko. Sėdi pažinčių svetainėse pasijauninęs, na, bet nors prisipažįsta, kad nuotykių ieško.. Tik vat kažkodėl "išryškintas" ėmė ir pabėgo. Nuo abiejų/visų(?)
Sakyčiau, tiesiog nežino ko nori ir nori artumo, bet bijo įsipareigot. Ir, kas bjauriausia, jis yra tiesiog velniškai žavus net ir dabar, kai, rodos, turėčiau siųst jį kuo toliau...

Vajjeej, ne vienas toks pasirodo yra šiam sviete

Aš tai vis galva suku... Ir niekaip nesuprantu kas per tipas tai. kaip tu ir rašai žiauriai patrauklus ir simpatiškas, ir gera su juo būt, bet.... kažkoks trenktas iki negaliu... na gal kai kas pasakys, kad jis taip mane gerbia ..

Šiaip mano aplinkoj sukas pakankamai daug vyru, jei bent su vienu iš jų būčiau nusileidus iki tokio lygmens ar kaip ten pavadinti, būtų seniai su manim permiegoję, o šitas ĮPATINGASIS tiesiog bėga nuo sekso. Taip sukeldamas nepasitikėjimą, man manimi ....
Diekui dievui, kaip minėjau sukuos pakankamai vyriškoj aplinkoj, ir jei bent vienam nusikleisčiau iki tokio "lygio" tai seniai pakvietų į krūvą pasimatymų ir seniai būtų permiegot suradęs progą...

galit aišku dabar sudirbt mane, nes neva turiu gerą draugą ir t.t. ir pan...., bet galiu užbėgdama už akių paskyti nemanau, kad jis man yra geras draugas. Aplamai aš tokių asabų nesuprantu ir nesuvokiu jų poelgių. kada bepasidomėčiau ka veikė, tai atsakymas vienas su savo šeima - mama, sesėm laisvalaikį leido. Nors sesuo seima turi .... nelabai suvokiu ko ten lyst kasdien, nuolat ir t.t. ir pan... gal koks nenormalus, ar impotentas ???

atsiprasau, o koks tas nusileidimas iki to lygmens? koks ten tas lygmuo? aistros kaip suprantu tas vyras jums nejaucia...

Dėl jo aistros tai tik jis galėtų atsakyti ... jautė arne...

Klausimas tada kyla, jei yra glamonės ir tas daiktas stojas, tai tai pas vyrus skaitos aistra ar nea ????

Tik mano aistrą jam, jis sugebėjo nuslopint. Bet jei tik užsinorėtų ir bnet minimaliai pastangų įdėtų, atstatytų į vietą

O aplamai tai man reiks pas jį reiktų paklaust ar jis aplamai kam nors gyvenime aistrą jautė ???