Vyrai, kurie mus palieka!!!

na ir kas kad paliko bet pasaulis suktis juk nesustojo pasiziurejai nusispjovei ir gyveni toliau

   pradžioje neįkirtau       

swx

Nemalonu isgirsti po 22 metu santuokos: "atleisk brangioji, as tau jausmo nebejauciu, nors is vakaro sake, kad myli".Bet tai yra realybe ir privalai su ja susitaikyti, nesmerkti, nepykti, atleisti ir iskelusi galva eiti savo gyvenimo keliu.

10 menesiu - tai ne keli metai... Kiekviena moteris nori su mylimu vyru vaiku, o kai jis tesugeba pasakyti "as vaiku nenoriu", belieka susismastyti o ar jis is vis nori buti su ta moterim ?... ar verta su juo svistyti brangias dienas ir naktis ?...

Viskam yra laikas, kai tau apie 40 ir jau turi du vaikus, kuriuos išlaikai, tai manau normlu pamąstyti, o gal geriau jau turimus pastatyti ant kojų. Ar tu palaikai tuos vyrus,kurie primėto vaikų ir galvoja "ai kaip nors užaugs"? O jei moteris myli vyrą tai ji tikrai nepaliks jei jis ją mylės ja rupinsis, jei bendraus su jos vaiku, o jei palieka dėl to, kad nesutaria, kad ir esminiu klausimu, tai reiškia buvo ne meilė, o tik sekamos pasakėles apie meilę. Žmous turi būti priimtas toks koks yra kaip ir su privalumais ir su trūkumais.

Bet tu su jos trūkumais ir vertybėmis tai nepriėmei. Ir kažkodėl manai, kad tai natūralu, kad čia ji turi taikytis prie tavęs, o ne tu prie jos. Apie tave lygiai taip pat ir galima pasakyti - ne meilė tai buvo, tik sekamos pasakėlės.
Tą ir turėjau omenyje. Vaikų klausimas jums tai buvo labai esminis klausimas ir esminės vertybės, dėl kurių kompromisas neįmanomas.

Kokia čia vertybė, ar trūkumas?! Gamtos "dovana" moteriai gimdyti vaikus. Kiek genai garsiai šaukia, tiek noro to.
Viso to pradžia du žmonės, jis ir ji, vienas dėl kito, po to bendras jų vaisius. Kitaip tiesiog nebūna. Jei ir pradedama, žlunga.
O skuba moteris, gal mano, kad paskui bus per vėlu. Iš to skubėjimo daro klaidas.
swx

[quote:lbr94ioq][/quote:lbr94ioq]
Tik dabar perskaičiau, pagalbos šauksmą ir atsakymus, daug kur galėčiau prieštarauti, bet... Mano gyvenimas buvo puikus, nuostabus gimė 4 vaikai, per tą laiką baigiau 2 universitetus, vaikščiojom susikibę rankomis iki paskutinės minutės, atšventėm sidabrines vestuves ir pamačiau kitą ant jo kelių, pakirto kojas, atsivėrė duobė, toliau sekė tyla ir žodžiai "- tu man brangi ir brangūs vaikai, bet taip išėjo." Pragyventa 25 metai... O dabar bylos, purvai, žeminimas, rodos aš to žmogaus niekada nepažinau. Paverk, kaip pataria, išsimiegok ir toliau gyvenk, gal geriau, kad dabar išėjo, o ne kaip man prie senatvės slenksčio. Sekmės.

Tik dabar perskaičiau, pagalbos šauksmą ir atsakymus, daug kur galėčiau prieštarauti, bet... Mano gyvenimas buvo puikus, nuostabus gimė 4 vaikai, per tą laiką baigiau 2 universitetus, vaikščiojom susikibę rankomis iki paskutinės minutės, atšventėm sidabrines vestuves ir pamačiau kitą ant jo kelių, pakirto kojas, atsivėrė duobė, toliau sekė tyla ir žodžiai "- tu man brangi ir brangūs vaikai, bet taip išėjo." Pragyventa 25 metai... O dabar bylos, purvai, žeminimas, rodos aš to žmogaus niekada nepažinau. Paverk, kaip pataria, išsimiegok ir toliau gyvenk, gal geriau, kad dabar išėjo, o ne kaip man prie senatvės slenksčio. Sekmės.[/quote:bs4z325q]

Ne lengviau kai ir pati nutrauki santykius, o paskui oajauti, kad skausmo neistversi, ir jokie paguodimai, buvimai tarp zmoniu, darbas ir visa kita neismusa jo is galvos. Noriu, kad viskas butu kaip buve, nors buvo oi kaip sudetinga. Ir kur ta stiprybe, kuri palaiko?

Kas gali padeti. Tik zmogus pats sau gali padeti visais gyvenimo atvejais, o ypac negandu metu. 23 metai kartu ir viena ryta vyras sako, atleisk, tau "jausmo" nebejauciu ir nueina su jauna mergina... sunui 12, jis stovi suakmenejes, asaros skruostais jo rieda. Kas gali padeti jam? Tik as- jo mama. Nenuliuskim jei vyrai mus ir palieka, palieka ne del to, kad mes "blogos" ..... o del to , kad mes ne jaunos jau, mes praejome ilga kelia kartu su jais ir tiesiog nusibodome. Tegul iseinantys vyrai buna laimingi ir mylimi.