Vyrai, kurie mus palieka!!!

Moterys irgi vyrus palieka. Ir kartais dar skaudziau, nei vyrai moteris, nes dar kuri laika palaiko kaip ant pavadelio: man taves nebereikia-oi, biskiuka vel reikia-oi, vel nebereikia-grizk, pasiilgau-zinai, turiu nauja meile!

Daug čia visko prirašė ir pritarė. Pirmiausia reiktų susitaikyti su faktu, kad to žmogaus nebėra. Išbraukti.Jeigu jį mylite-palinkėti jam geros kloties. Bet nuoširdžiai. Nes meilė nėra egoistiška. Nesakykite, kad negalite to padaryti, nes mūsų mintys valdo mus.
Antra, nereikia pradėti kaltinti savęs ir ieškoti priežasčių - yra kaip yra.
Trečia, susirasti draugę ir išsiverkti.
Ketvirta-nesistengti susigrąžinti, neskambinti ir neiieškoti priežasčių jį pamatyti. Nepersekioti.
Gal kurį laiką pabūsit atskirai, o po to vėl susieisit. Pasiilgsit. Laikas parodys. Sėkmės

O tai vyrai, galvoji, taip pat nesiblaško? Visokių yra, nors ne visokių reikia

Taip sutinku, kad moterys vyrus palieka dar skaudžiau. Mane ir prieš savaitę paliko draugė, tikriau liepė susikrauti daiktus, nors prieš tai 10 mėnesių kievieną vakarą man prisiekinėjo amžiną meilę. Bet ta meilė pradėjo gesti, kai ji pradėjo mane spausti pradėti vaiką, o aš atsisakiau. Ir vieną dieną tapau žmogum "galvojančiu vien apie save" su kuriuo ji nebegali gyventi po vienu stogu. Ir tai tik po 10men aistringos draugystes. Ir kaip jus manot kaip aš jaučiuosi? Ogi šudinai.

Manau turėtum džiaugtis, kad viskas taip lengvai pasisuko.
O jūsų pažintis tęsėsi 10 mėnesių, ar daugiau?

Tęsėsi lygiai 10,5 mėnesio. Galvoju, kad jai daugiau reikėjo vaiko nei širdies gyvenimo draugo. Gal aš dar būčiau ir persigalvoję, bet kadangi jos priėjimas prie klausimo buvo toks "arba vaikas arba viskas iširs" tai tik stiprino mano nenorą.
Greičiausiai kai tokia pradžia tai atsiradus vaikui būtų buvę tik dar blogiau.

Na taip, mes, vyrai, paliekam jus, bet niekada nepaliekame Wernher von Braun ir Apollo - 11 bei jo draugelio John. F. Kennedy. Ne visos jūs esate mūsų vertos, kaip ir ne kiekvienas nupenėtas ir išpaikintas mamyčiukas, kuris be mamos nieko nesugeba, yra vertas jūsų.

Na, jei tu iš tikro 1970 gimimo, tai abu ne paaugliai..
Jei tu išsiskyręs ir jau moki alimentus kitiems vaikams. Ir tu jai pasakei, kad ne, tu vaikų neturėsi. Žinai, tu ir dabar sakai "gal aš dar ir būčiau persigalvojęs" Spėju, kad tavo pasakymas irgi turėjo būti kategoriškas.
O ji - ant ribos, kai jau vaikų turės arba dabar, arba nebeturės - spėju todėl ir reakcija tokia buvo.
O kas tau joje patiko?

O jie iš tikro - tai net jei ir niuansai kiek skiriasi, tačiau situacija tokia, kad abu turėjote po savo PLANĄ, pasinaudoti vienas kitu, bet tie planai tarpusavyje nederėjo. Ir iš tiesų protingai pasakei - geriau anksčiau negu per vėlai.

O kas tave joje sužavėjo?

Čia mano pasisakymas, jei ką

Va čia grynai vyriškas pamokslavimas, įvyksta ir paparastai nenori aiškintis vyrukai, kam jam nervus gadintis, dar ašaros prasimuš , geriau krist į naujos pupos ..... ir bandyt viską pamiršt, o paskui ... gal ta kvaiša vėl priims