neramu dėl paauglių jausmų

Taip, aš turėjau ir tebeturiu:) Bet jis kartais prieš mano užsispyrimą eidavo jėga. Aš to negalėjau pakęsti. Ir prisimindama savo maištus, prie vaikų bandydavau rasti kitus kelius. Nes paauglystė ne visada neprognozuojama ir kartais jų poelgius sąlygoja net ne norai, o vos ne kerštas tėvams.

Oi, ne visada prognozuojama, norėjau pasakyti.

Mano jaunelei dar nebuvo 15-kos, kai ji is abipuses meiles pradejo santykius su vaikinu. Jie susipazino pas mano buvusi vyra, jos teva, todel man nezinant viskas ivyko postfactum. Dukra pati man issipasakojo, nes musu santykiai gristi pasitikejimu. Nebandziau griauti ju santykiu, nes dukra pareiske, jei noriu kad ji butu laiminga, neuzdrausiu susitikineti. Ji vazineja pas ji per iseigines i kita miesta, jo tevai ja priima kaip savo dukra. Ir jis lankosi pas jos teva, kur abu susitikineja.Taip jau greit dvieji metai bus. Ju meile neblesta. Sunki butu dilema, jei is anksto zinociau, priestarauciau 90 proc. Bet gal ir gerai kad nezinojau??

Aš asmeniškai buvau šokiruota kai mano pažįstamos dukra, 12 klasėje pareiškė tėvams, jog turi draugą ir norėtų, kad tas apsigyventų pas juos. Žinoma dar pareiškė, kad jeigu tėveliai nesutiks ji išeis iš namų. Po ilgų pokalbių tėvai sutiko... Gyveno pas juos gal pora metų. Vėliau išsiskyrė. Man tai nesuvokiama.. Nors gal nereikia niekuo stebėtis..
Aš pati auginu sūnų kuriam greit 15. Prašosi į šokius, pareiškia, kad nakvos pas kažkokį draugą, vos nulaikau. Neramu ir sudėtinga..

Nutinka ir taip, kad vaikas turi kažko per daug, palyginti su tėvu ar motina – jis per daug gabus, per jautrus, per smalsus. Tėvai ištrina tai, ką vaikas turi geresnio, kad nematytų savo pačių stokos. Teiginiai įgauna vertinimo formą: „Tu niekam tikęs!“ Vaikas galiausiai pasidaro nepakenčiamas, kvailys ar sutrikusių nervų, kad tėvai turėtų gerą priežastį su juo blogai elgtis. Auklėjimo dingstimi žmonės užgesina savo pačių vaikuose gyvybės kibirkštėlę, kurios trūksta jiems patiems. Vaiko valia sulaužoma, sunaikinamas jo gebėjimas kritiškai mąstyti ir pasistengiama, kad jis negalėtų vertinti savo tėvų elgesio.

Visais atvejais vaikai aiškiai jaučia vieną dalyką – kad jie neatitinka tėvų troškimų arba paprasčiausiai – kad jų niekas nenorėjo. Jie kalti, jog nuvilia tėvus, yra jų gėda, nėra jiems pakankamai geri. Jie už tai atsiprašinėja, nes norėtų atitaisyti savo gimdytojų narciziškumą. Bergždžios pastangos.

Iškrypėliškumas pridaro didelės žalos šeimose. Jis suardo ryšius ir sulaužo bet kokį individualumą, niekam to net neįsisąmoninus. Iškrypėliai taip gerai moka falsifikuoti smurtą, jog dažnai jiems pavyksta sudaryti apie save gerą įspūdį. Asmens vertę naikinantis procesas gali būti dar labiau iškreiptas, kai pajungiamas trečias žmogus, paprastai antrasis gimdytojas, kuris, pats to nežinodamas, yra užvaldytas.

Kadangi nepavyksta iš tikrųjų fiziškai užmušti vaiką, pasistengiama, kad jis būtų niekas, jis anuliuojamas psichiškai. Taip galima išsaugoti gerą savo įvaizdį, net jeigu tuo tarpu vaikas visiškai praranda savo vertės suvokimą. „Kai tironija yra naminė, o neviltis – individuali, mirtis pasiekia savo tikslą: jausmą, jog tavęs nėra. Kadangi mūsų visuomenėje negalima nužudyti vaiko fiziškai ir kadangi reikalinga teisinė priedanga (kad būtų išsaugotas geras įvaizdis, kuris yra veidmainystės tikslų tikslas), surengiama psichinė žmogžudystė – padaroma taip, kad vaikas būtų niekas. Viskas kaip visada: nei žymių, nei kraujo, nei lavono. Numirėlis gyvas, ir viskas yra normalu.“

Kadangi mūsų visuomenėje negalima nužudyti vaiko fiziškai ir kadangi reikalinga teisinė priedanga [...], surengiama psichinė žmogžudystė – padaroma taip, kad vaikas būtų niekas.
Net kai tėvų smurtas daug akivaizdesnis, ne visada įmanoma jį apskųsti juridiškai, nes jis ne visada pastebimas.

Iškrypėliškos agresijos auka tapę vaikai turi tik vieną išeitį – juos vidujai suskaldančius gynybinius mechanizmus, ir galiausiai jie tampa žmonėmis, kurie nešioja savyje psichinės mirties branduolį. Visa, kas nebuvo išspręsta vaikystėje, nuolatos atsinaujina suaugusiojo veiksmuose.
[url:1nxg5g5a]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-02-07-marie-france-hirigoyen-moralinis-smurtas-ii/40017[/url:1nxg5g5a]

Vaikų smurtas prieš tėvus dar žiauresnis.

ka uzsiauginai, ta ir turi.

"„Pirmasis leidimas, kurį gali gauti vaikas, - tai leidimas gyventi (arba paliepimas negyventi). Net ir pagimdžiusi kūdikį motina šio leidimo gali neduoti. Todėl susiformuoja toks gyvenimo scenarijus, kai žmogus turi polinkį nusižudyti. Žinoma, tai dažniau vyksta nesąmoningai. Nuo pat prasidėjimo, nuo tada, kai tave sutinka pasaulis, jau formuojasi supratimas apie gyvenimą. Ar motina stengiasi vaiko atsikratyti, ar laukia ir rūpinasi? Kūdikis - problema ar džiaugsmas tėvams?" Čia pat psichologas pateikia pavyzdį iš savo praktikos: vienas klientas, turėjo polinkį negyventi, „nebūti" nuo pat ankstyvos vaikystės, kiek tik save prisimena. Tai rodo, jog šis leidimas iš tiesų yra vienas iš pirmųjų ir esminių. Antras svarbus leidimas - būti savimi. „Pavyzdžiui, jei tėvas norėjo berniuko, o gimė mergaitė, tikėtina, kad ji negaus leidimo būti savimi. Mergaitė norės būti vyriška ir atitikti tėvo lūkesčius", - teigia A. Smailys.

Pagrindiniai draudimai: nebūk (neegzistuok), nebūk savimi, nebūk vaiku, neužauk, nekurk savo gyvenimo, nieko nedaryk, nebūk svarbus, nepriklausyk, nebūk artimas, nebūk sveikas, nemąstyk, nejausk.

Psichologo teigimu, tarpkultūriniai šių leidimų tyrimai nėra atlikti. Tačiau jis papasakojo vieną atsitikimą: „Kai tik į Lietuvą pradėjo atvykti užsieniečių, vienos atvykėlės iš Vakarų Europos šalies paklausė, kokie jai atrodo mūsų vaikai. Ji atsakė, kad vaikai atrodo pikti. „Mūsų vaikai taip pat turi daug energijos, audringai žaidžia ir kartais pyksta, tačiau jūsų vaikams būdingas piktybiškumas", - teigė ji. Tokia lietuviams būdinga savybė atsiranda dėl to, kad vaikystėje mums daug draudžiama, esame per daug ribojami. Tada atsiranda noras ir įprotis maištauti, daryti priešingai, žmonės tampa viskuo nepatenkinti."
[url:2lgdq178]http://www.asirpsichologija.lt/index.php?transakcine-analize-artumas-be-zaidimu&category=8&id=93[/url:2lgdq178]

Nesąmonė, atviras melas ir demagogija. Bene pagrindinė dabartinių nepilnamečių mergelių problema, kaip kuo brangiau parduoti nekaltybę, kaip rašo šeštadienio "Lietuvos žinios"

Kuri spauda sita nuomone reklamuoja ir formuoja?
Zmogui pinigai ar zmogus del pinigu?