neramu dėl paauglių jausmų

Nesąmonė, atviras melas ir demagogija. Bene pagrindinė dabartinių nepilnamečių mergelių problema, kaip kuo brangiau parduoti nekaltybę, kaip rašo šeštadienio "Lietuvos žinios"[

kokia paranojiska nuomone kuo pats kvepia, tuo kita tepa. Primena Lelio paistalus

As ir galiu drasiai patvirtinti,kad tai eiline Borgijos demagogija

Ne tik vienam Leliui turėtų būti neramu dėl savo pamestų ir apleistų vaikų, bet ir jums vyručiai, kurie čia tokiais nekaltais dedatės. A tai suokiate kaip lakštingalos.

Po masinių riaušių Anglijoje britų žurnalistas Maksas Hastingsas viešai prabilo apie užaugusią laukinių vaikų kartą, kuri „neturi jokių įgūdžių, išsilavinimo, vertybių ir norų“.

Rašytojas, kino režisierius, bardas, penkių vaikų tėvas Vytautas V. Landsbergis sako, kad laukinius vaikus neprofesionali tėvų karta užaugino ir Lietuvoje.

Pavojingas virusas
— „Į gatves šiomis dienomis išėję jaunuoliai nežino šalies, kurioje gyvena, praeities, nesidomi dabartimi ir nesirūpina ateitimi. Vienintelis dalykas, kuris jiems dar įdomus: kompiuteriniai žaidimai, gatvės muštynės, smulkūs, o vėliau stambesni nusikaltimai“, — rašo britų žurnalistas Maksas Hastingsas apie Anglijos riaušininkų kartą. Ar jis kalba ne apie Lietuvą?
— Važinėjant po Lietuvą net plika akimi galima pamatyti daug panašių reiškinių. Visai neseniai buvau pas bičiulį viename Lietuvos miestelyje. Kai septintą valandą vakaro kažkas pradėjo daužyti politechnikumo langus, man paaiškino, kad tai jauni vyrukai, kurie dažniausiai prisivalgo linksminančių tablečių ir smaginasi. Ir kad policija buvo kartą atvažiavusi, po to vieną policininką nuvežė į reanimaciją, tai dabar jie nebesikiša.

Tai yra mažo miestelio virusas, į kurį įtraukti 12 metų vaikai, kvaišalų pardavėjai yra žinomi, bet bijoma juos liesti. Vakare visi bijo į gatvę išeiti. Ir tai egzistuoja mūsų pašonėje.

Mes kartais užsimerkiame, žiūrime per televiziją „Dainų daineles“ ir mums atrodo, kad užaugo nuostabi originalių vaikų karta.

Bet yra kita pusė — niekam nereikalingi vaikai, kurių tėvai airijose, galbūt išsiskyrę ar alkoholikai, arba iš viso neturi laiko, nes užsiėmę savimi. Anksčiau ar vėliau, ko gero, net labai greitai, visa tai pasireikš.
— Ar, jūsų manymu, kas nors daroma valstybės mastu, kad to nebūtų?
— Kol kas to nematau. Paprastai Lietuvoje gaisras gesinamas, kai namas yra sudegęs. Mūsų valstybėje apskritai nėra suvokimo, kas yra vaikas.

Tai kažkokia prekė, krepšelis, daiktas, į kurį reikia integruoti kažkokias žinias pagal kažkokius standartus, vidurkius ir padaryti iš jo darbinį robotą. O kas yra su jo siela, kiek jis yra tautiškas, dvasiškai brandus, atsiveriantis aplinkai, kiek jis turi atjautos, niekam nerūpi.

Karta užaugo
— Kiek svarbios vaikui tradicinės iki banalumo vertybės, kaip Tėvynė, tikėjimas, dora?
— Mes esame prisivirę labai neskanių barščių šia tema, nes Lietuvos kultūros politika buvo visiškai deromantizuota ir tarsi buvo nueita kitomis kryptimis: provokacijos, intrigos, pašaipos. Ir ta „fucking and shoping“ karta užaugo. Ką menininkai kitąsyk galbūt kuria, kaip kritiką, pasėjo madą, tai tapo gyvenimo būdu, pasidarė smagu eiti žiūrėti, kaip žmonės moka keiktis... Ir prasideda savęs naikinimo sindromas. Aš jo nesuprantu ir stengiuosi tame nedalyvauti.

Jau nekalbu apie kompiuterinę erdvę, kuri yra iš viso niekaip netvarkoma. Juk norvegų žudikas treniravosi kompiuteriniais žaidimais. 2 psl. >
[url:2oft7x4h]http://www.balsas.lt/naujiena/550743/fucking-and-shoping-karta-uzaugo[/url:2oft7x4h]

Visada galime pasirinkti ir parodyti kitiems vien tik jų trūkumus ir silpnybes. Bet taip pat galime pasirinkti ir pabrėžti jų galias ir ypatingus sugebėjimus, kuriuos jie nešiojasi savyje. Galime stumti kitus link to, ką jie turi geriausia arba tai, ką jie turi blogiausia. Buvo daromos apklausos su nuteistaisiais kalėjimo bausme. Tas tyrimas nustatė, kad apie 75 proc. kalinių vaikystėje ar jaunystėje buvo gąsdinami kalėjimu. Jiems buvo ne kartą pasakyta: „Tu tikrai pateksi į kalėjimą, jei taip gyvensi, ir darysi tokius darbus.“ Jų tėvai, mokytojai ir draugai sėjo netinkamą sėklą jų širdyse. Jie tikėjosi blogiausių rezultatų ir nejučia juose ugdė blogio sėklas.

Koks būtų buvęs tų kalinių gyvenimas, jei jiems vaikystėje kas nors būtų parodęs tikėjimą jais? Kaip jų gyvenimas būtų pakrypęs, jei suaugusieji būtų parodę jų talentus ir stipriąsias savybes? Tikriausiai dauguma kalinių būtų kitose vietose, jei juos supantys žmonės jiems būtų kartoję: „Kai užaugsi, tu būsi geras gydytojas, turtingas verslininkas, nuostabus mokytojas, puikus vadovas ar sėkmingas politikas. Aš matau, kad tu turi visa tai, ko reikia tam pasiekti. Aš tikiu, kad tavo talentai gali padėti tau daug pasiekti gyvenime.“ Daugeliui vaikų ir jaunų žmonių reikia tų žmonių, kurie pastebėtų tai, ką jie sugeba daryti gerai, kas jiems patinka, kokios jų svajonės, ko jie siekia gyvenime, kas juos uždega ir įkvepia. Jiems reikia tokių tėvų, mokytojų ir globėjų, kurie padėtų jiems augti ir tobulėti tose srityse.

Girdėjau pasakojimą apie vieną psichologą, kuris atlieka daug ilgalaikių tyrimų su vaikais. Eidamas gatve ar parke susitinka neskubančius tėvus su mažamečiais vaikais. Jis jiems prisistato kaip žmogus, kuris turi dovaną atpažinti vaikų ypatingus talentus. Kai jis pasako, kad jis sugeba atpažinti tuos vaikus, kurie gyvenime taps nugalėtojai kurioje nors srityje, vaiko akys sužimba smalsumu. Gavęs tėvelių sutikimą, jis tylėdamas vaikšto apie jų vaiką ir atidžiai žvelgia į jį. Po kelių sekundžių jis taria: „Niekada dar nesuklydau numatydamas, kuris vaikas tikrai bus gyvenime nugalėtojas. Aš matau tavyje ypatingas savybes ir talentus. Tu tikrai esi nugalėtojas. Tu daug pasieksi ir nuveiksi gyvenime.“ Visi tėvai ir vaikai džiaugiasi tokia pranašyste. Tėvai dažnai skeptiškai žvelgia į tokias mintis. Bet vaikas paprastai iš džiaugsmo šokinėja, nes labai nori būti čempionu. Tas profesorius daro labai paprastą bet svarbų darbą. Jis padrąsina vaikus ir jų tėvelius, juos stumdamas pirmyn ir keldamas jų savigarbą bei pasitikėjimą Dievo duotais talentais.
[url:37y71spk]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-09-sv-petras-klaveras-kunigas-lk-6-39-42-kodel-gi-matai-krisla-brolio-akyje-o-nepastebi-rasto-savojoje/68246[/url:37y71spk]

Tėvo vaidmuo ypač svarbus sūnaus vyriškos tapatybės formavimuisi, kai berniukas pasiekia kritinę 1,5–3 metų amžiaus ribą. Tėtis savo pavyzdžiu supažindina sūnų su vyrišku pasauliu ir jo vaidmenimis. Pastebėta, kad dalis homoseksualių vyrų augo be tėvo arba tėvo atliekamas vaidmuo šeimoje buvo neryškus, palyginti su akivaizdžiu motinos dominavimu. Mergaitėms tėvas tampa tolesnių santykių su vyrais provaizdžiu, o komplikuoti santykiai su tėvu ar jų nebuvimas gali sukurti sunkių bendravimo su stipriąja lytimi problemų.
[url:j130ozcc]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-30-mindaugas-radusis-auganti-bendryste-tevas-ir-mazylis/72865[/url:j130ozcc]

Mūsų visuomenėje daugelio nuomone šeimoje tėtis turi būti tik išlaikytojas, kuris, geriausiu atveju, vaikui gali nupirkti tik žaislą ir sukritikuoti dėl, jo manymu, netinkamo elgesio. Tuomet vaikas tampa kuklus, bijo parodyti ne tik tai, ką moka, bet ir paprasčiausiai nedrįsta prieiti ir apkabinti jo mylimiausio žmogaus.
Labai gerai, kad tokie dalykai keičiasi – vis dažniau jauni tėčiai pasiima tėvystės atostogas, su draugų kompanija eina ne per barus, bet į parką vėžimėliuose pavežioti savo mažylius. Šiuolaikiniai tėčiai nedažnai apkabina vaikus, sodinasi juos ant kelių, giria, klausinėja, ką jie matė parke ar darželyje, parodo nuostabą, žavisi sudėliotomis kaladėlėmis, piešiniais, neseniai išmoktu šokiu ar eilėraščiu. Tai yra ne tik gražu, bet privalo būti suvokiama kaip elementarus dalykas – taip turi elgtis kiekvienas vyras, turintis vaiką.
Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais jam svarbiausia yra motina, kuri įvairioje literatūroje simbolizuoja namus, tvirtovę, namų šilumą ir panašius dalykus. Vaikas jaučiasi nuo jos visiškai priklausomas.
Tėvas atstovauja kitiems žmogaus egzistencijos poliams - minties, žmogaus sukurtų daiktų, įstatymo ir tvarkos, drausmės, kelionių ir nuotykių pasauliui. Tėvas moko vaiką, nurodo kelią į pasaulį. Anot vieno labai garsaus humanistinės psichoanalizės specialisto Edvardo Fromo, tėvo meilė yra labiau sąlygota („Aš myliu tave, nes tu išpildai mano lūkesčius, tinkamai atlieki pareigas, esi toks, kaip aš“). Bet kodėl taip yra ar taip turėtų būti?
Įvairioje psichologinėje literatūroje apie tėčio vaidmenį šeimoje yra rašoma taip pat: „Jam svarbu drausmė, geras elgesys ir griežtumas“. Bet argi viskas nepasisuka į priešingą pusę? Vis daugiau tėčių džiaugiasi būsima tėvystę, o net 38% moterų, sužinojusios, jog laukiasi, mąsto apie abortą. Tai kur šioje vietoje yra ta meilė ir pasiaukojimas?
Taip, dažniau tėčiai priima griežtojo žmogaus vaidmenį, bet jie taip pat supranta, kad vaiko pasaulis neužsibaigia ties kambario durimis. Mažylis yra skatinamas pažinti pasaulį, atskleisti savo talentus ir domėtis naujais dalykais. Būtent tai stengiasi daryti tėtis – sudominti savo vaiką. Mamai, matyt, tai yra per baisu, „kaip jos mažasis vaikelis eis į kiemą stebėti vabalų. Dar suvalgys, kurį nors“.
Didžiausia klaida, daroma šeimoje yra nesusikalbėjimas. Moterys mano, kad jų vyrai nesugeba pasirūpinti vaikais ir jie išvis yra tinkami tik televizoriaus žiūrėjimai. Melas! Žmonos, priimdamos santuokos sakramentą pasižada visą gyvenimą pasitikėti savo antrąja puse ir su ja dalinti vaiko auginimo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tai taip ir turėtų daryti.
Vaikas tik bus dar laimingesnis, jei jo tėveliai jam galės suteikti tiek pat dėmesio ir meilės, padės pažinti pasaulį, tuomet mažylis tikrai nebijos apkabinti savo gimdytojų ir pasakyti, kad juos myli.
[url:26353tvg]http://www.alfa.lt/straipsnis/13917692/Kiek.svarbus.vaikui.yra.tetis.=2012-02-29_11-30/[/url:26353tvg]

   Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
   Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
   Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
   Jūs galite jiems atiduoti savo meilę, bet ne mintis,
   Nes jie turi savąsias.
   Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
   Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
   Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į savę.
   Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Jūs kaip lankai, iš kurių vaikai paleidžiami
kaip gyvos strėlės.
Amžinybės kelyje šaulys gerai nusitaikęs,
ištempė jus iš visos jėgos, kad jo strėlė
toli ir greitai skrietų.
Džiaukitės, kad jus tarsi lankus
šaulys ištempia rankose,
nes visiškai taip, kaip jam miela strėlė spėtrioji,
jis myli lanką, likusį delne.
Kahlilis Džibranas.

Nesupykit,bet prajuokinot šokiruota,kad dvyliktokė turėjo draugą? taigi abiturientams yra po 18 metų,jie jau tuoktis gali

aš tai vat būnu šokiruota,kaip vaikams išleidžiama knygelė,kur mokoma alkoholio vartojimo paslapčių,bet kad abiturientė draugą susirado o nuo kada,pasak jūsų,jau galima draugą turėti? Nuo 30?

Kur tu buvai, kai man tavęs trūko, reikėjo, kai aš buvau mažas ir laukiau tavęs?“
[url:3s2ck3fj]http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/kalinio-dienorastis-3-svetimas-zmogus-kartais-artimesnis-nei-tevas-ar-motina.htm[/url:3s2ck3fj]