Ar vaikas problema ieškant vyro?

nebūkim naivūs...
santkykiai vienokie tik susitikinėjant, ir visai kitokie- apsigyvenus kartu. vienokie- gyvenant dvises, kitokie- gimus vaikui. gali nors ir sutartis prieš viską pasirašinėt, bet tai juk neapsaugos nuo ateities. gal dabar tau atrodo viskas vienaip, o gimus vaikui apsivers aukštyn kojom.
gali tik pasakyt, kad galvoji taip ar kitaip, sieksi to ar ano, bet pasakyt, kaip elgsies vienu ar kitu atveju, kol ta neįvyko- neįmanoma... taip kad likviduot problemos priežastis, kol jos nėr- neįmanoma. nes nežinai, kas tiksliai būtų/bus.

ir tie, kurie sako, kad "neims" moters su vaiku- na, kas gali garantuot, kad rytoj nesutiks tooookios moters, kad net jos vaikas nesukels problemų?

Velgi paprastas dalykas cia tik pasakose ir gal vienam is milijono buna taip, kad lyg zaibas trenke ir pamilai cia ir dabar Tikrai meilei kaip ir visiems kokybiskiems dalykams reikia laiko, taigi pradzioje to susizavejimo/potraukio nebus sunku atsisakyti. Persona butent esam naivus jei vadovaujames vien tik jausmais. Jausmai turi eiti po proto, nzn gal cia tik mano vieno toks charakteris, nesu as "mazgote" kad lakstyciau pametes galva, as galiu su tavimi pokstauti ir juoktis, nors gal viduje verksiu. Kitose kulturose viesas jausmu/emociju demonstravimas laikomas silpnumu Tam ir yra protas, kad zinotum kam, kur ir kada tuos jausmus parodyti arba kada juos uzgniauzti ir palaipsniui sunaikinti.

Na, kad jau visiskai nulydom i lankas, tai pasiaiskinkim kuo skiriasi meile nuo susizavejimo:)

Susizavejimas ir potraukis tai pradiniai veiksniai, kurie vercia tave dometis tuo zmogumi, tai pirmines emocijos/jausmai. Meile laikyciau galutini auksciausia taska, po keliu ar net keliolikos menesiu jausmus tam zmogui gali vadinti Meile(nors buna kad ir po keliu metu tai buna tik prisirisimas prie zmogaus ) Meile per kelias savaites neatsiranda ir po 2-3 pasimatymu sakyti brangioji/mielasis yra banalu ir leksta, jei tai nera mokykline meile

Jei vyras tikrai myles, jam netrukdys vaikas. Tik galiu pasakyti, kad 90 proc. vyru atsisako net meiles mylimai moteriai vien todel, kad nesugeba susitaikyti su ta mintim, kad reikes gyventi ne tik su ja, bet ir su jos vaiku. Ir cia nera moteru problema, greiciau vyru. Atsakomybes baime juos uzmusa negyvai. O dar atsakomybes svetimam vaikui... Nesakau, kad reikia ji myleti kaip savo ar stengtis atstoti tikra teva, tikrai ne. Tokios meiles ir nebus kaip savam vaikui. Tai normalu. Bet reikia ji toleruoti, susidraugauti ir gerbti. Mums moterims, atrodo tiek nedaug, o vyrams- tai didziule uzduotis.
Zinau ne viena moteri, kuri del vyro vaikus palieka auginti seneliams. Bet tokioms galiu pasakyti, kad vyras atejo ir isejo, o vaikai liks amzinai vaikai.

Perskaičiau temą ir supratau, kad šansai man rasti vyrą kaip ir lygūs nuliui, nes turiu net cielus 3 vaikus. Nors esu savarankiška, ir, aplinkinių teigimu, "normali", bet 3 vaikai kitam vyrui būtų nepakeliama. Jis tikriausiai nė nebandytų su manim artimiau susipažinti ir sužinoti kaip taip atsitiko, kad aš viena? Ogi todėl, kad vaikų tėvas susirado meilužę, mano savigarba neleido gyventi su ta žinia, kad jis vienu metu nori mūsų abiejų, tad jam suteikiau laisvę...Ir, beje, to nesigailiu:)

nori pasakyti, kad viena auindama 3 vaikus turi laiko ieskoti nauju pazinciu, vaikscioti i pasimatymus, popinti vyra?
vyrai nori būti popinami. savas vaikas jiems jau problema - atima nuo ju demesi, o cia - moteris, kuri is karto nerodo to demesio tiek, keik norisi

Hmmm... o as noreciau vyro, kuris augina vaika... Buna gal ir taip. Ar jau nebebuna?

Neįtikėtina? Bet atsakymas yra taip, aš esu ne tik mama, bet ir moteris (nesu ta višta perekšlė, kuri visą save atiduoda vaikams ir visas gyvenimas tik jie), taip pat nenoriu virsti Spartaku.Vaikai turi tėvą ir jis turi pareigą jais rūpintis lygiai taip pat kaip ir aš, todėl pagal grafikėlį jie būna su juo. Be to, auklėju vaikus "savarankiškumo dvasia", nors neneigsiu, investuoju dėmesio ir laiko į juos daug(galbūt buities ar miego sąskaita, galbūt finansinės išlaidos didesnės, nes ne visada medžioju "nuolaidas'). Suderinti galima viską, ir kuo daugiau esi užimtas, tuo daugiau spėji padaryti.
Dėl vyrų popinimo- neieškau ketvirto vaiko, kaip ir neieškau vaikams tėvo, norėčiau lygiaverčio partnerio šalia savęs. Nenugąsdintų manęs net jei jis turėtų vaikų.

Taigi pačiam nereikės stengtis. Pirmieji metai auginant vaikus yra sunkiausi:bemiegės naktys, pervargusi irszli žmona, nuolat verkiantis mažylis. O čia vaikas, jei paaugęs, tai sunkumai visi praeityje. Taigi vaikas turėtų būti privalumas