Ar vaikas problema ieškant vyro?

Manau, kad vaikas lygiai tokai problema ir ieskant moters.
Bendravau su i6siskyrusiu vyru, kuris svaitgaliais pasiimdavo vaika.
1) santykiai net netapo artimesni, bent as tokia nesijauciau, tuo tarpu vyras atkakliai mane bandydavo supazindinti su vaiku, tarsi man tai turetu buti didziulis dziaugsmas
2) mano akimis ziurint jis visiskai netinkamai elgesi su vaiku ir as net buvau labiau linkusi cia pritarti jo ex nuomonai. aisku, tai santykiams siltumo nepridave. taip lygiai taip pat kaip persona aprase - tiesiog nutyledavau tai, palikdavau tvarkytis vyrui - nes tai ne mano vaikas ir tai tevai turi ji aukleti.
3) jau nekalbant apie tai, kad vaikas atimdavo didele demesio dali. Tiesiog vaikas tapdavo pretekstu nesusitikti. Aisku, nesu jaunikle, kad bandyciau konkuruoti su vaiku . Jei zmogus susidelioja taip prioritetus ir jauti, kad santykiuose esi tik kazkur n toje vietoje tikrai nesinori daugiau ju testi.

Gal, jei vaikas gyventu drauge butu kiek kitaip. Gal butu kitaip jei ir su vyru tiketumeisi nugyventi visa gyvenima, taciau siuo atveju vaikas tik buvo vienas is daugelio dalyku, kurie neleido uzsimegzti rimtesniems santykiams. Greiciau vaikas tik buvo aiskesnis indikatorius, kokie mes skirtingi zmones ir kaip skirtingai ziurime i gyvenima.

Bet su argumentu, kad tave pasius kad tu ne gimdytojas - nesutikciau. Kaip pasiklosi, taip ismiegosi. Lygiai taip pat tave gali pasiusti ir tikras tavo vaikas.

egoistiskas poziuris? o kaip dar kitaip atsakyti i toki klausima? As ir sakau man tai yra problema, bet vat gal "Petrui" tai privalumas.Plius tai ne poros reikalas, tai vyro reikalas, juk moteriai nereiks derintis prie savo vaiko. Cia dabar susiformaves toks liberalus poziuris i santuoka, kad man pasidare truputi sunku ir einu lekiu iskart skyrtis. Kazkodel anksciau statistiskai buvo nutraukta zymiai maziau santuoku, pasirinkai viena karta - buk malonus tvarkykis iki galo.
Del ex - kas cia per seima jei yra 2 tevai arba 2 mamos? Seima tai 1 tevas ir 1 mama ir taip ex yra pasalinis, jis tikrai butu nesutarimu priezastis.

na kaip tik vyro reikalas? negi atrodo, kad moteris tik sėdi patogiai ir nieko nedaro? oi, kiek jai galvos skausmo, kaip padalinti dėmesį abiems, kaip elgtis, kad nei vienas nepasijaustų be dėmesio. ką daryti, kad vyras neignoruotų vaiko, kokiais būdais pagelbėti vaikui priprasti prie naujo žmogaus. naujas vyras poroj "mama+vaikas"- labai laukiamas, bet lygiai taip pat- labai didelis galvos skausmas, stresas...

beje, ganėtinai nebrandu tikėtis išbraukt vaiko tėvą iš gyvenimo. juk jei turėtum ex ir vaiką su ja, jūsų keliai juk vis tiek susikirstų, tektų bendraut. ar džiaugtumeis, jei jos naujas draugas ar tavo draugė keltų ultimatumus?

ir vis tik, kad ir kaip gaila būtų, tenka pripažint, kad dauguma vyrų, nors deklaruoja savo vyriškumą ir drasą, viso to pritrūksta, kai sužino, kad moteris, kuriai simpatizuoja, turi vaiką. vietoj to, kad priimtų iššūkį, labiau linkę prarast viską, nes tingi/nenori/bijo ir t.t. taikytis ne prie vieno, o prie pusantro žmogaus

Neskaiciau visko, bet gal niekas nepagalvojo, kad siame variante yra ne dvi, o trys puses...esu susidures su situacija kuomet santykiai lyg ir idealus, bet is vaiko puses siena...jeigu ne uzslepta neapykanta...maciau mama, kuri blaskesi nuo vieno prie kito bandydama traiskyt ledus, maciau kaip jai tai nesiseke..buvo nejauku, kad ieskodamas jaukumo turejau jaustis kaip fronto linijoj...trumpai tariant is to neisejo, tai ko tikejausi...stai jum ir atsakymas..velgi..galbut jis tik kaip vienas is atsakymu

kaip aš ir minėjau, vyras turi suprast, kad tokiu atveju ateini ne pas vieną žmogų, ir reikia truputį pasistengt. aišku, kad vaikas, gyvenęs vienas su mama, patiria stresą, kai atsiranda dar kažkas. ir baisu, ir pikta, ir visos gynybinės sistemos įsijungia. bet vyras juk ne mažas? sakiau, kad mes nereikalaujam besąlygiškai mylėt mūsų vaikų. užtektų, jei vyras pabandytų pralaužt ledus ir susidraugaut ir su vaiku bendraut būtų lengviau, ir tas mažius paprasčiau priimtų žmogų, kuris jam leidžia laikyt save draugu, o ne įsibrovėliu

As tiek suprantu, Persona....bet pabandyk isivaizduoti zmogu, kuris ateina pas du zmones, kurie susigyvene ir jie kaip vienas...bet vienas is ju stojasi piestu pries atejuna..nevadinkim jo isibroveliu...pries atejuna...kiek galima jaustis gerai kuomet jauti itampa?
Tiesiog, perverskit situacija ir pabandykit isivaizduot kaip jus jaustumetes su vienisu vyru auginanciu du vaikus...turiu ir toki pavyzdi pries akis..kazkodel jam nesiseka rasti tos kuri noretu su juo dalintis dziaugsmais ir vargais...nesugriuves vyras, dirbantis ir sugebantis vienas aprupinti vaikus..kiekviena vasara su jais vyksta ilsetis, vis kur nors kitur...vaikai laimingi su teciu-jiem nereikia nieko daugiau...norit pabandyt isitrint tarp ju?Parasykit asmeniskai man zinute,as jus supazindinsiu ir jei istversit daugiau nei menesi tada as vel pradesiu tiket, kad imanoma viskas:)

kaip miniu praktiškai kaskart- santykiai yra dviejų žmonių darbas. jei atėjai, pamatei vaiko priešiškumą ir apsisukęs išėjai- na, nėr ko tikėtis, kad viskas savaime pasidarys.
be abejo, čia ne vien vyro reikalas. ir moteris turi stengtis ir paruošti vaiką naujam žmogui. pažinodama savo vaiką, turėtų žinot, kaip galima prie jo prieit. juk vaikas yra vaikas. jau ir mums reikia laiko ir pastangų prisijaukinti kitą, priprasti prie pokyčių, tai nereikia iš vaiko tikėtis, kad jis staigiai patenkintas priims naują žmogų
o aš... man jau sunku įsivaizduot, kaip būtų, jei būtų- vaiką jau turiu, ir, matyt, mano elgesys kiek skirtųs nuo tų, kurios vaikų neturi.

aišku, situacijų būna visokių, ir vieną receptą sunku rast ir pritaikyt- kartais suaugusiems to noro ir kantrybės pritrūksta, kartais vaikas išties nesugyvenamas...

As sakyciau nebrandus poelgis pasitraukti (nesvarbu vyras ar moteris) turint seimoje vaika. Na gerai nusileisiu ten susituoket, na nepavykusi santuoka, issiskyret ir nieko vienas kitam neskolingi, bet esant vaikui, man net tokiu minciu nebutu palikti seima.
Nukrypstam nuo temos ar tai yra problema iki vyro drasos, manau nereikia visko klijuot i viena. Kodel taip yra cia jau atskira tema ar tas vyras/moteris bijo/negali/nenori priimti si issuki.

būna situacijų, kai skirtis geriau, nei kankintis būnant kartu ir vaikai už tas kančias retai paskui padėkoja. taip kad ir skyrybos ne visada blogiausias pasirinkimas

na, nelabai mes nukrypstam. jei jau bendrint- problema yra tada, kai nesiseka sutikti žmogų, kuris nepabijotų sunkumų ir būtų pasiryžęs pasistengt ir dėl tavęs, ir dėl vaiko. dar problema tada, kai moteris visai nupušus nuo buvimo su vaiku

na gal nenupusus, gal tik truputi priplaukus nuo uzsisedejimo buna

Na bet sutikim, kad tarpusavio santykius reiktu issiaikinti iki atzalu gimimo. Likviduotos problemos priezastys = nera pacios problemos, nereikalingi ir jos sprendimo variantai.