Ar vaikas problema ieškant vyro?

oooo, kad dėjo posma svecias

na pvz man tikrai nereikia mane vyras islaikytu, gal pries pradedant bendra gyvenima galima aptarti ir seimos biudzeta, is ko jis susidarys, kad po metu laiko nebutu staigemenu.. tad manau viska galima isspresti tik reikia vienos mazos smulkemenos - komunikacijos poroje..

Nors pati esu vienisa mama, turiu du vaikucius, bet visiskai pritariu svecio nuomonei. Deklaravimas, kad pati islaikysiu savo vaikus, reiskia tik viena, kad jokui rimtu santykiu gali nesitiketi. Neisivaizduoju gyvenant kartu tvarkyti seimos finansus atskirai. Kol gyvenu viena, taip as savo vaikus islaikau, bet atejus kitam vyrui, ir panorejus kartu gyventi, nori nenori reikes prisiimti kai kuriuos finansinius isipareigojimus. Ir ne kiekvienas vyras gali, o svarbiausiai nori tai daryti, juolab, kad vaikai ne jo. Moterytes, nusileiskim ant zemes, ir baikim meluoti sau.

Li

O iš kur jau taip nusprendi, kad savu spinigus dės į stalčiuką, nebent pats taip darai ir apie kitus taip sprendi. Galima sutarti, kad vyra sišsilaikys save ir kažkiek dasidės prie bendro ūkio, jei uždarbis nėra didelis. Jei moteris pati iki šiol išsilaikė vaikus, išsilaikys ir toliau, tik vyro atėjima sgal šiek tiek palengvins. Juk noras būti su kitu žmogumi dėl buvimo kartu, dėl tarpusavio gražuas ryšio, o ne dėl pinigų. Aišku, yra visokių atvejų.
Pvz., mano vaikų tikras tėvas dėjo pinigus į stalčiuką, o aš mokėjau mopkesčisu, pirkau maistą, o po skyrybų tą stalčiuko turinį labai gražiai išsinešė, nes ten buvo juk "jo" pinigai.

Jus teisi, turedama ąų metu dukra sutikau zmogu, kuris turejo du sunus su pirma zmona, bet seima buvo suirusi, nes zmonalakste su meiluziais. Rupinausi jo sunumis kartu su juo kol tie baige vidurine, nors jie gyveno tevo bute, o dukra su manimi ir mano tevais.
Mano dukrai per pirmus keturis metus jis niekada neturejo pinigu, kol mergaite isvaziavo i Vokietija dirbti ir mokytis. O savu sunu interesai bent jau kalbant su juo visada buvo jam prioritetas.
Kai sunus baige mokslus ir tapo savarankiski, o manasis nusipirko nebloga auto ir kompiuteri nauja, nes as ji maitinau ir mokejau komunalines paslaugas, pradejo dairytis jaunesniu moteru, nors jau sveikata buvo nekokia ir vyriskumas buvo gana pableses.
Gavosi taip, kad iskeliavo susirinkes savo zaislus nauju grazuoliu dairytis, tik sveikatos
tebuvo like pusmeciui.

Mielos damos, vyras sutikes bendrauti su moterimi kuri turi vaika is ankstesniu partnerystes (seimos) santykiu, neturi butinai myleti vaika. Jis ji turi pirmiausia gerbti. Nesvarbu- turi vaikas tikraji (biologini) teti ar ne, vaiku naujam vyrui privalu rupintis. Kodel? Nes vaikas - tai mamos dalis, tai moters, pas kuria atejo naujas vyriskis, kuno, sirdeles, sielos dalis. Jos negalima iseliminuoti.Bet- vyrai bukite pasiruose, kad ,jei kils konfliktas tarp jusu ir vaiko, mama gins savo vaika iki paskutinio kraujo laso. Ir cia jau jokiu kompromisu. Prioritetai aiskus- vaikas. O bendravimo eigoje is pagarbos, is bendru interesu, is (kas mano galva - labai svarbu) autoriteto sukurimo - atsiranda ir meile "a le" ne tavo vaikui... Tai - santykiu evliucija.
Tiesa, nezinau,kaip pakryptu santykiai, jei atsirastu jau dar vienas vaikutis. Teciui- tai gyvenimo isbandymas: myleti tikraji savo kraujo vaika ir savo moters vaika. Ir myleti abu vienodai, rupintis vienodai, aukleti, tiesiog buti abiems labai labai reikalingu... vienodai... Bet visuose siuose santykiuose labai svarbus vaidmuo tenka mamai. Ji savotishkas amortizatorius, svelninatis santykius, uzglostantis galimus konfliktus.
Nelengva cia bus niekam... Bet- juk isejome is homo primitivus lygmens, esame homo socialis... Samoningai pasirenkame tokius gyvenimo pokycius...
Juk ilga kelione prasideda nuo pirmo zingsnio. Kas zengiate, darykite tai drasiai, ir nedriskite atsisukti atgalios...

Jusu Simonas

grazu kai yra taip mastanciu vyru. bet speju tokios mintys ir protas, pagarba ateina su metais.

Mielas Simonai, aplodismentai . Aš būtent taip išsiskyriau su draugu, nes gyniau savo vaiką. Na, kardais nesikapojome, bet pradėjome jau rėkti vienas ant kito, atsirado tarpusavio pyktis, kol kartą pasakiau, kad išvažiuotų. Daugiau nesusitikome. O santykiai buvo prasidėję gražiai, man labai patiko tas žmogus, galvojau su vaiku bus paprasčiausiai teisingai griežtas, bet jį pradėjo žeminti. Supratau, kad bendros ateities nagali būti.

Kaskokia nesamone, na cia jau tikrai pas pati yra problema, ir greiciausia ji buvo patirta vaikysteje...

neskaiciau kas yra auksciau parasyta.sneku uz save.man nebutu problema,jei turetumem dar viena

rasti vyra kai turi vaika yra sudetinga. vyrai nenori dalintis savo moterimi su vaiku kuris yra jiem svetimas.
turejau daruga ir sutarem gan neblogai, jis bendru vaiku nenorejo o i manaji is pradziu siltai ziurejo ir gan neblogai sutere, bet pradejau stebeti juos kai budavo kartu be manes, maciau saltuma ir jokios silumoskai pakalusiu ar myli mano vaika buvau pribloksta atsakymo - svetimu vaiku niekas nemyli.
sitie zodziai uzrakino duris i mano sirdi bet kokiam vyrui, uzsiauginsiu vaika ir pati viena
manimi vaikas didzuosis kad turi tokia mama