Ar vaikas problema ieškant vyro?

na aš tam vaikui ir nenoriu būti kažkas. kas dėl panos, tai gal nemoku ieškot. bet reikia suprast kas dabar likę: patsanės su kuriom nėra apie ką šnekėt, gražios ir protingos, kurios dažniausiai jau būna užsieny, ištekėjusios, su vaikais arba nelabai kokios, jei per 25 metus nesugebėjo nei ištekėti nei susirasti antros pusės. dar aišku yra tokios, kurios mokėsi, darėsi karjerą ir neskubėjo su šeima ir vaikais. jei gražios, tai tokios labai retai būna vienišos arba jų reikalavimai kosminiai. pats irgi nesu kažkoks super jaunikis, o ir barakudų išlaikyt nežadu ir nemoku su jomis elgtis:) tai išeitis arba "augintis" 20-23 metų panelę, arba ieškot normalios vyresnės, tarp kurių mažokai likę man tinkamų į poras. čia tikriausiai buvo savipaguoda

Pilna normaliu panu, kurios buvo uzsieme mokslais iki 24 metu, o po to eme ieskotis. Kiek medikiu, kurios 25 metu baigia, ir dailios, ir rimtos. Eik, dalyvauk visur, eik i sporto kluba, ten daug dailiu panu, eik i koncertus, Pazaislio festivalis yra, visokie zygiai kai organizuojami irgi idomios rimtos panos renkasi. Pradesi su pana viska nuo nulio ir susikursi savo gyvenima, o ne laizysi jos praeitis zaizdas. Nebent tu mazochistas

na va gyveni žmogus ir mokaisi pasirodo ir tokių O dar būna, na man malonu - jeigu jums malonu

nėra tokia prasta ta padėti Vilniuje pagal statistiką vidutinis besituokiančių žmonių amžius - moterų -26, vyrų -29, tad visgi turėtų būti dar laisvų Nesukit sau galvos, dėl to, kad moteriškių galit būti palaikytas/išvadintas egoistu,ciniku,kiaule ar neapsisprendžiančiu - vien tai, kad galvojat apie bendrą ateitį ir galimas problemas, rodo - kad jums nėra atsiprašant "poch*i" tiek ji, tiek jos vaikas. Moteriška psichologija - vyras turi taikytis, keistis, įtikti, o vat mane reikia priimti tokią, kokia esu

Žinoma galima pasakyti, kad problemas spręsime kai su jomis susidursime, bet - visgi optimaliausias variantas yra tiesiog panaikinti sąlygas ateityje toms problemoms kilti.
Sakot, kad nenorit vaikui būti kažkas, bet teks - gyvensite juk po vienu stogu, tad kažkokie jausmai tikrai atsiras juk nebūsite svetimi vienas kitam ir jau nebebūsite tik tas "Dėdė", kuris ateina pas mamą, teks kartais ir iš/į mokyklą/būrelius nuvežti/palydėti ir pamaitinti - rūpintis kaip savo vaiku, tik su laibai kvaila sąlyga - jokių teisių į jį jūs neturite. O jau koks tas gyvenimas ir tarpusavio santykiai bus - priklausys jau netik nuo jūsų norų/emocijų/geranoriškumo/supratimo, bet ir nuo vaiko nuotaikų. Kad problemų kils - faktas ir sprendžiant jas jūsų žodis bus paskutinis - mama visada palaikys savo vaiką, netgi ir tais atvejais, kai jis nėra visiškai tesius - bet juk jis jos kūnas ir kraujas

Dėkui už nuomones. Vis dar nesu priėmęs tvirto sprendimo. Pastebėjau, kad kalbant su moterimis apie tokius santykius, jos tai vertina teigiamai, tipo kas čia tokio kad yra vaikas. Vyrų nuomonė skiriasi, daugelis jų yra kategoriški. Likę siūlo LABAI gerai pagalvoti. Tą ir darau. Būčiau stebėtojas, tai tikriausiai patekčiau tarp tų kategoriškųjų. p.s. esu iš Kauno, bet manau jokio skirtumo

Moteriška psichologija - vyras turi taikytis, keistis, įtikti, o vat mane reikia priimti tokią, kokia esu

Žinoma galima pasakyti, kad problemas spręsime kai su jomis susidursime, bet - visgi optimaliausias variantas yra tiesiog panaikinti sąlygas ateityje toms problemoms kilti.
Sakot, kad nenorit vaikui būti kažkas, bet teks - gyvensite juk po vienu stogu, tad kažkokie jausmai tikrai atsiras juk nebūsite svetimi vienas kitam ir jau nebebūsite tik tas "Dėdė", kuris ateina pas mamą, teks kartais ir iš/į mokyklą/būrelius nuvežti/palydėti ir pamaitinti - rūpintis kaip savo vaiku, tik su laibai kvaila sąlyga - jokių teisių į jį jūs neturite. O jau koks tas gyvenimas ir tarpusavio santykiai bus - priklausys jau netik nuo jūsų norų/emocijų/geranoriškumo/supratimo, bet ir nuo vaiko nuotaikų. Kad problemų kils - faktas ir sprendžiant jas jūsų žodis bus paskutinis - mama visada palaikys savo vaiką, netgi ir tais atvejais, kai jis nėra visiškai tesius - bet juk jis jos kūnas ir kraujas [/quote]

Labai protingai mąsto šitas žmogus. Geriau net nepasakysi. Paklausyk jo.

Labai reta moteris galėtu turėti kitokią nuomonę.
Vaiko auklėjimas nėra paprastas dalykas.
Nebent auginamas kaip daržovė. Tada gero nelauk.

Temoje buvo užsiminta apie teises į svetimą vaiką. Nelabai suprantu apie kokias teises čia buvo užsiminta? teisės į nuosavybę?
Keista. Jei mano biologinis vaikas nemano tai kaip bus šis mano. Esu lankas išaunantis strėlę į gyvenimą. Ir čia viena teisė mylėti.

Gyventi be problemų tai negyventi.
"mama visada palaikys savo vaiką, netgi ir tais atvejais, kai jis nėra visiškai tesius - bet juk jis jos kūnas ir kraujas"
Trumpai kalbant, jei moteris infantilė ir/ar narcizė, tai ar su vaiku ar be.
Narcizo žodis paskutinis. Ko linkėčiau vengti. Ir čia nebūtinai sprendžiant vaikas teisus ar ne. Šitas apima visą.

Su vaiku turėtu būti tiesioginis ryšys, o ne mama šio ryšio tarpininkas. Žinoma ne viskas iškarto.

Drauge visiškai su tamsta nesutinku eilinį kartą „Lankas iššaunantis strėlę“ – tik tas kuriam „pofig“, kur nuleist, o pasekmės priklauso nuo pačios strėlės. NE – aš taip tikrai nemanau – tos strėlės trajektorija privalo ir turi būti kreipiama iki tol kol ji pasieks aukščiausią tašką, o va toliau kur nuo jos ji leisis ir smigs priklausys tik nuo jos pačios. Klausi kokia teisė? – teisė džiaugtis ir vadinti sūnumi/dukra, bei didžiuotis jo/jos pasiekimais, didžiuotis kad į gyvenimą išleidai žmogų ne žvėrelį.
Turiu atvirai prisipažinti man labai jau nepatiko tamstos prilyginimas su lanku ir strėlėmis – atrodo iššoviau ir viskas, nelabai pagarbiai sakoma – vaiką padaryt – kaip 2 pirštus ap***, o jį išauginti – menas.

Labai žaviuosi šio jauno žmogaus giliu supratimu. Čia tas atvejis, kai jaunas išmintingesnis už seną. Atleisk jam, Deepsorrow, jis pats nesupranta, ką kalba.

NE nereikia niekam nieko prikaišioti, visi turi savo požiūrį ir poziciją, kurią reikia visuomet priimti. Bet tiesiog šiuo atžvilgiu „draugo“ požiūris mane kiek papiktino, vaikai juk ne ūmėdės - bet kur neišaugs. Suprantu kad ir jis nenorėjo nieko panašaus pasakyti(manykim) tiesiog drauge – tamsta esat linkęs kiek per daug nusileisti – gyvenimas nėra nekontroliuojama upė – gyvenimas yra upė, kurią galima užtvenkti ir norui esant nukreipti reikiama vaga tik įdėkime pastangų. draugą aš labai gerbiu

Nesiteisink Deepsorrow Mes visi puikiai matome kas yra kas Visi perdėti tikėjimai dar nė vieno į dangų nenuginė, tik protą sudrumstė