Senas stereotipas manau.
As irgi manau kad netiesa, gal tik truputi apmazina, bet ne taip kad apkerpetu visiskai ir sedetu kampe kaip kelmas .
Gerai, pasakysiu kitaip - gal tiesiog nuolat kartu būnant jis pasiskirsto, ne vien į jus, bet ir į jūsų gerbūvį ar vaikus. Manau nelabai reiktų tikėtis kažko tokio labai išskirtinio, kaip merginimo ar "medaus" laikotarpiu, kada dėmesys visiškai sukoncentruotas į jus, juk tuo metu nebūnate pastoviai drauge, todėl kai tik tam yra proga, stengiamės išjausti ir parodyti viską.
Gerai paaiskinai, Deepsorrow, kaip brandus vyras . Taip, dare jis del manes menkesnius dalykus. Bet zinokite, vyrai, moterims reikia jusu prisilietimu, svelnumo, apkabinimu, ir jei to nera, persasi mintis kad esu jam nereikalinga. Man nesuprantama mintis kaip vyras gali nenoreti prie mylimos moters prisiliesti (ne del sekso). Taip ir mirsta meile is moters puses. Man su jo nebegera. Nes ir kritika is jo lupu mano adresu nuolatine. O kritikuoja mane tik todel kad as ji kritikuoju. Bet as uz reikala, o jis tik todel kad ji kazkoks bicas pamoke, jei tave kritikuoja, tu atgal, kaip veidrodis buk!
Dėkui
Žinoma visa tai, bet turiu pripažinti, kad ir man pačiam visas tas perdėtas saldumas - nuolatinis laikymasis už rankučių, glostinėjimasis ir trynimasis nosytėmis, na toks jau banalus, toks jau vaikiškas, nesakau, reikia kartais ir vyrui, bet moteriai, panašu, labiau. Ne nenoro čia dalykas - jūs moterys šituo glostinėjimu ir liūtus užmigdytumėte - kraujyje tas, o vyrams reikia mokytis. Nežinau net kaip paaiškinti gal saikas visur svarbu, laikas ir vieta - nepradėsi po keleto valandų nesimatymo elgtis taip lyg metų metus išsiskyrę buvome ar lyg paskutinį kartą susitinkam.