VIENISOS

[/quote]

O kas tau suteikė teisę atstovauti visas moteris "moterys nori būti su vyrais... ieško vyrų visais būdais".
Kalbėk už save. Aš neieškau vyrų visais būdais ir mano pažįstamos, save gerbiančios moterys neiėško, nors yra atviros pažintims. Esu įsitikinusi, kad tos, krios desperatiškai ieško visais būdais vyrų, bijo likti vienos, nemoka pabūti su savimi, todėl nemokės būti ir su vyrais.

protas yra sudedamoji charakterio dalis, bet kai protas tampa dominuojantis, tai puikybe gali tapti charakterio bruozu.

Nesipykit.

Kad ir kaip tai painu.
Ikeliau braliukui, siuos postus is kitos temos Ne kritikai.
Pirmiausiai uzkliuvo, kodel vyrai parasyti daugiskaita. (kodel vyrai suka i kaire ir taip aisku, rasiau pirmame savo poste sioje temoje).
O kaip atsakyma, kodel daugiskaita parasysiu savo istorija.
Kai isigijau pirmaji savo automobili lekiau pirmiausiai parodyti mamai. Mama, paziurek, as galiu. Mama, as vertas. Vertas, kad mane myletum. Ir kai kilau pareigose, mamai tai rodydavau. Ir kaip pirmasis butas. Pagalvojau. Mamai buvo dzin.
Juokiu gyvu nekaltinu.

Mokinuosi. Mokinuosi Myleti teisimgai.

Ps [url:1hnqnlkk]http://diskusijos.darnipora.lt/narcisizmas-gyvenimo-pilnatve-t6709-50.html[/url:1hnqnlkk]
Paskutinis postas.

Mirus tevui, mama pasileido i alkoholi. Paskutinemis savo gyvenimo dienomis pradejo kalbetis su "angelais". Numire.
Nebespejau parodyti didesnio ka tik isigyto busto.

Pirmuju dvasiniu pratybu metu meldziausi (nebeprsimenu i kurias eilutes) vaiksciodamas po miska. Ten ir pamaciau savo zaizdas. Nezinau kiek laiko zliumbiau. O po to "isgirdau" tu isunytas. O jei, uzklupo begalinis dziaugsmas. Is visiskos nepaguodos kaip saliutas soviau i visiska Meile. Ten ir pamaciau, begaline Dievo Meile.

Kiekvienas nesiojames savo istorijas, bukite atidus savo zodziams.

Ačiū už atvirumą. Tik ar čia vieta tokioms asmeninėms patirtims?

Ats, kad įsiterpsiu, tačiau kur yra ta vieta asmeninėms patirtims?

Manau, kad saugioje realioje aplinkoje, su artimais tave suprantančiais žmonėmis (jei tokių turi). Jei neturi su kuo pasikalbėti, tuomet klausimas, kodėl?

Manau, kad taip.
Kitaip nebūčiau rašęs.
Taip pat manau, kad lietuviai labai uždari. Juk patys ir esame savo nelaimių priežastis
Norėčiau, kad būtu kitaip.
Todėl ir pasitiesiau, kaip veidrodis, gal kažkas atpažins save.
Tuose dviejuose komentaruose Norintys suras ne tik dvidešimt metų vienatvės.

Neturiu baimės. Esu laisvas (beveik)
Esu mylimas, toks koks esu.

Tai mano.

Dabar turiu aš su kuo pasikalbėti.
Bet yra tokių kurie NETURI.