ugnelė.: Aš irgi bandau tik įlįsti į jos kailį.
Tarp kitko, pažinojau vyrą, kurio žmona labai sirgo kažkokia sunkia ir reta sąnarių liga, dėl kurios ji buvo vežimėlyje ir jie daug metų nesimylėjo. Jis, jo žodžiais tariant, negalėjo su moterim, kurios viena koja karste, nors tai tęsėsi apie 10 metų. Mes kai netyčia susitikdavom kur mieste, prie kavos puodelio pasikalbėdavome ,,po dušam''. Jis daug metų rūpinosi ja, vežiojo ją po visokias gydyklas, pirko visus įmanomus brangiausius vaistus, nusamdė slauges jai. Pats intensyviai rūpinosi savo verslu, nes išlaikyti 3 vaikus, sergančią žmoną ir pagalbininkus lėšų reikia. Bet kai susitikdavom visada guosdavosi, kad mirtinai trūksta sekso, na, nors tos iškrovos, kad nebegali produktyviai dirbti, nes visos mintys sukasi vien apie tai. Kad darosi irzlus, viskam nepakantus ir t.t. Kad pati žmona, matydama jo kančias visą laiką siūlo susirasti moterį, kuri neturėtų perdaug pretenzijų į jį.... Paskui ir susirado tokią moterį, pats sakėsi.
Ar galima smerkti jį? Manau, ne.
Ugnele, smerkti lengva, tik... ar teisinga. Kaip tik todėl aš nesiryžčiau.
Šioje situacijoje man nepatinka ir žmonos elgesys. Kam teikti tokius siūlymus? Beje, ar nemanote, kad net teikdama tokį pasiūlymą moteris paslapčia tikėjosi, kad vyras jį atmes, kad pasakys, jog meilė jai jam svarbiausia.
Nepatinka man ir vyro elgesys - manyčiau, garbingas vyras savo lovos reikalų su kita moterimi neaptarinėtų, o ateitų pas žmoną, sakytų ''Žinai, mieloji, nepyk, nebegaliu. Einu, nusipirksiu kekšę.'' (Gal ir ne pats geriausias variantas, na, bet jau bent garbingas.)
Apskritai tai, mano kuklia nuomone, tikrąją iškrovą suteikia ir visas įtampas nuima ne seksas, o mylėjimasis, mat tada pasitenkina ir dvasia, ir kūnas.
Šeima, pastatyta tik ant sekso pamato, iš anksto pasmerkta sužlugti.