Ar verta laukti sekso iki vestuvių?

Šneki apie kažkokias sąmokslo teorijas, nors pats ne ką mažiau čia pripudrinai smegenis beskaitantiems šitą forumą

o tu Imbierai paskaityk Lelio Borgios teorijas siuo klausimu.Labai daug prirasyta ,,Neitikima moteris'' temoje.Pagal Leli Borgia iseina, kad nera jokios istikimybes, viska valdo babkes ir seksas.Kuo daugiau sekso, nuklydus i kaire nuo seimos, tuo zmogus laimingesnis.Kuo daugiau boba dalija i kaire ir i desine savo pute,tuo jos akys labiau blizga ir sirdis dziaugiasi.Paskaityk paskaityk, jo A ir Z yra moters genitalijos, erotika,viesai istatytas nuogas kunas etc. Ka tu i tai?

Meduti, jei neturi ka protingo pasakyti, tai pusk savo saksofona toliau. Tik nejudink klubais taip stipriai, nes gali suprakaituoti.

Seksas nėra nereikšmingas veiksmas, visų pirma.
Antra, su tikimybėm. Tas ir yra, kad tai tik tikimybė (jei jau turi konkrečius duomenis), o kaip elgsis konkretus žmogus, tai jau kitas klausimas. Nuasmeninti ir priskirti prie tos daugumos nėra tikslinga, dar man konkrečiai taikant net lyginimą su tom, kurios iš UK grįžta aborto darytis arba ėjimą į kairę. Taip išeina, kad jei turėjo mergina/vaikinas ikivedybinių santykių, tai ji/jis beveik pasmerkta/s eit į tą kairę? O tas nepriklauso nuo jausmų žmogui, pagarbos? Ar vien nuo to fakto viskas jau praktiškai aišku tampa, todėl reikia ieškot tos/to nekaltos/nekalto? Nes "o, jei". Sutuoktiniai būna ištikimi tada (mano supratimu), kai jie myli vienas kitą, jaučia vienas kitam pagarbą, kai pasitiki, kai žiūri viena kryptimi, kai nori eiti kartu per gyvenimą ir jiems nereikia kažko kito, nes jie vertina, ką turi. Kai nebėra visų ar bent kelių dalykų ir nenorima nieko daryt, ir einama į kairę (galiausiai vis tiek išsiskiriama) arba tiesiog išsiskiriama. Nes šeimos tuo atveju jau nelabai yra, kai sutarimo nebegalima pasiekt. Olandijos čia kišt nereiktų, nepatinka jos vykdoma politika šituo atžvilgiu. Nesu "ant tiek" liberali. Ir esu prieš abortus kaip kontracepcijos priemonę ar šiaip iš tos "kas čia tokio" serijos, aišku, ir griežtai prieš išmetimus į konteinerius (čia jau nusikaltimas).
Be to, negi manai, kad yra tiek daug kvailų žmonių, jog neturi savo galvos ir nemoka atsirinkt pelus nuo grūdų, nevertinančių jausmų? Tai jau pasaulis tavo truputį nykokas, tiek blogybių aplinkui. Pakeisk aplinką, o tai neatlaikysi tų jėgų dar...

Jo, tu ir vėl manęs nesupranti kaip ir anoje temoje (kur aš deklaravau savo meilę natūralumui). Žinok, ima atrodyti, kad vis gi būna arkliukinio tipo žmonių, kurie mato tik prieš save, nes akytės iš šonų uždengtos. Negi nesupranti, kad aš apie bendras tendencijas kalbėjau? Kuo daugiau bus žmonių manančiu kitaip nei žmogaus instinktais besinaudojantis verslas, tuo situacija bus geresnė. Negi tu to nenori? Jei ne, tai aš pasiduodu. Gal vis gi susirask tą metropolito Hilarijono pranešimą "Seksualinės revoliucijos įtaka dorovinio klimato ir socialinių-ekonominių santykių šiuolaikiniame pasaulyje pasikeitimui". Jei nesuprasi, tai bent teisi pasijusi.
Dėl Olandijos - viskas palaipsniui ateis ir iki mūsų. Neabejok. Jei gyvensi kokius 30-40 metų, tai prisiminsi mano žodžius. Šiaip neatsakei į klausimą, kur parašyta, kad kažkokia meilė (paaiškink kas tai ir kaip tai stiprinti) lemia ištikimybę visą santuokos laikotarpį.
Dar vienas dalykas - esi labai naivi ne pagal metus, kai kalbi apie meilę, lyg ji būtų labai paprastas dalykas, nereikalaujantis pastangų. Tai, kas vyksta savaime ir nereikalauja pastangų yra ne meilė, o aistra. Aistra išnyksta kai jutimiškumas susidėvi. Jei nori suprasti kas yra tikroji meilė, perskaityk M-D Philippe "Meilės gelmėse". Ypač paskutinį knygos trečdalį, nes tu kaip ne krikščionė pirmųjų gal net nesuprasi. Aš pasakiau viską, kad suprastum ir pasaulis nykus ne dėl kažkokių ten jėgų, o dėl tokių žmonių, kaip tu nuomonės apie tą pasaulį. O mano nuomonės niekas nepakeis - moters kūnas yra šventas ir neeksploatuotinas, net jai to nesuvokiant. Laikas bėga greitai ir pažiūrėsim, ką tu sakysi apie savo įsivaizdavimus po dešimties metų. Tikiuosi, nesirgsi stipria depresija (čia aš nepiktai, jei ką).

Bet tu išskaitai tai, ką nori išskaityti, kaip tau patogu, pritempi prie savo matymo. Meilė kas be ko reikalauja pastangų, nežinia, iš ko taip nusprendei, kad man priešingai. Pati mylėjau be proto savo pirmą vaikiną. Pirmasis kartas buvo iš meilės, o ne su "bet kuo". Po išsiskyrimo ir nebesu aš tokia naivi, kad meilė egzistuoja savaime ir nieko daryti nereikia. Ją reikia puoselėti. Meilę išsaugot nėra paprasta. O kas yra meilė? Čia yra žodžiais neapsakoma. Turbūt ir pats tą suvoki. Nebent tu teigi, kad Dievas yra meilė.

Gerai, mąstykim globaliai. Kaip suprantu, tu žiūri iš krikščioniškosios pusės, kai seksas iki vedybų yra tabu ir skirtas tik vaikams pradėti, kai kūnai susilieja naujai gyvybei. Ir matomas reiškinys, kad toks požiūris vis labai tampa retesnis, todėl skambinama varpais apie dorovės smukimą, degradaciją ir pan. Čia stop, jokių daugiau globalumų. Visų pirma dėl to, kad panašu, jog reikalas yra su religiniu fanatiku. Kaip patirtis rodo, diskutuot su jais beprasmiška (prasideda gąsdinimai - pamatysi, kaip bus. Tik galiu toleruot. Žodžiu, pasilikim kiekvienas prie savo nuomonės: aš elgsiuos pagal savo sąžinę (et, tas individualizmas, ar ne? Tik kad elgimasis pagal sąžinę nebūtinai būna blogybės, to neina suvokt kažkam), o tu rūpinkis krikščionybės likimu bei Bažnyčios autoritetu... (taip, perskaičiau pranešimą, nemanyk, kad čia man naujiena tokie dalykai)

Ir vis tiek nesuprantu, prie ko čia iš kokios šeimos aš kilus? Čia iš kartos į kartą perduodami šeimos modeliai ar kaip? Nemanau.

Pavadinusi mane fanatiku nė kiek nenustebinai – ne pirmą kartą girdžiu pritrūkusių argumentų tokią ateistų mėgiamą etiketę.
Nieko aš nepritempiu, tik kartoju tavo teiginius. Jei pati juose susimaišai, ką gi... Taip pat nuolat sau prieštarauji – cituoju: „Meilė kas be ko [u:eedbqjoz]reikalauja pastangų[/u:eedbqjoz] [...] Pati [u:eedbqjoz]mylėjau be proto[/u:eedbqjoz] savo pirmą vaikiną.“ Mylėti „be proto“ pastangų jokių nereikia, bet čia vėl būsiu apkaltintas pritempinėjimais.
Meilę reikia ne puoselėti, o tikslingai ties tuo nuolat dirbti ir dirbti kartu. Niekada nesakiau, kad „meilė žodžiais neapsakoma“, kam meluoji – atvirkščiai, sakiau, kad Marie Dominique Filipas savo knygoje viską smulkiai apsako. Su ateistais apie Dievą nekalbu, tai beprasmiška.
Koks požiūris vis labiau tampa retesnis??? Dėl ikivedybinių lytinių santykių? Turiu nuvilti – toks požiūris egzistavo jau tūkstančius metų prieš krikščionybės gimimą ir niekada nebuvo dingęs laike ir erdvėje.
Dėl dorovės ir degradacijos galėsi ginčytis, kai būsi pamačius nors trečdalį tiek kiek aš mačiau vaiknamių, vaikų dienos centrų, prostitučių centrų, asocialių tėvų būstų. Tau tai padaryti nebus sunku jei surasi intensyviai dirbančių jaunų socialinių darbuotojų.
Va kas įsiutino, tai manymas, kad man svarbu kažką per prievartą įteigti. Nesusireikšmink, gerai? O mano nuomonė nėra mano asmeninė, nes jei pradėčiau vystyti savo individualią nuomonę, tai labai greitai nuklysčiau į lankas. O to nebus. Ir niekas čia nieko negąsdina, tiesiog nori pasakyti, kad atsakomybė gula ant visų sąmoningų žmonių pečių. Ir tikrai niekas manęs nenustebins, kas bus ateityje, nes kaip Koheletas sako – nieko nauja po saule jau nebegali įvykti. Tik leisiu sau užsiminti, kad toks tipas Valančius traukė iš alkoholizmo liūno lietuvius rūpindamasis ne „krikščionybės likimu bei Bažnyčios autoritetu“ anot tavęs. Gaila, kad to nesupranti.
Ir paskutinis dalykas. Kur tu matei krikščionybę teigiant, kad seksas „skirtas TIK vaikams pradėti“??? Čia tai man naujiena... Net nepasivarginau pasiimti iš lentynos Katalikų Bažnyčios Katekizmą ir atsiversti 340 puslapį. Perskaičiau viską apie Santuokos sakramentą ir niekur neradau teiginio, kad seksas yra „skirtas TIK vaikams pradėti“. Negražu meluoti. Beje, toje pačioje lentynoje guli kažkada mano draugelės apsigintas teologijos bakalaurinis darbas apie seksualumą. O taip pat neperseniausiai rankose varčiau Lenkijoje katolikų išleistą seksologijos vadovėlį „Seks jakiego nie znacie“.
Taigi, kaip matyti, fanatikai santuokoje neapsiriboja tik vaikų darymu.
Gerai, pasilikime prie savo – aš prie to, ką M-D Philippe savo knygoje išdėstė, o jumi prie kažkokio migloto ir su laiku kintančio „aukso viduriuko“.
Linkiu daugiau neužsirauti ant fanatikų, draudžiančių jums „iki santuokos“

Imbieras, kokias knygas dar galėtumėt parekomenduoti, skaitytas ir VERTAS dėmesio?
Vieną jau pasižymėjau ( M.D. Filipo)
Ačiū

Tai kad jūsų argumentai šališki, nes paremti krikščioniškuoju matymu. Laikykit mane ateiste, ok. Bet aš nesu tokia, jei jau kibt prie pavadinimų. Na, jei įvardint, tai agnostikė greičiausiai. Ir nesiputokit, juk tokia graži diena už lango

Dėl mylėjimo "be proto". Juk sakiau, kad tik išsiskyrus su juo, suvokiau, kad meilė reikalauja pastangų Tada buvau naivi, ar aišku? Gerų dienų!

Labai patiko Imbiero komentarai šia tema. Liuks. Būtų gerai jei daugiau tokių šviesių ir mąstančių žmonių būtų Lt. Ačiū.