Ar verta laukti sekso iki vestuvių?

Gal imbieras galėtumei įvardint tą verslą, ar verslus, kurie naudojasi mumis ar mūsų seksualiniais instinktais, kad žinotume ko saugotis?

Saugokis visu pirma saves, o po to verslu. Visi kalti tik ne as! nieko neprimena?

Kas čia per krikščionybės fanatikas? Visai jau stogą nurovė jaunuoliui.

o kas tu toks būsi???

[color=#0000BF:2im5dku7]Gal girdėjot apie tokią kietą bobą Anne Graham. Aš internete radau išverstą ištrauką iš jos interviu, duoto 2001 rugsėjo 13 dieną Niu Jorke. Pilną interviu galite rasti pagooglinę "Anne Graham" ir "Where Is God". Čia būtų šioks toks atsakas medutisui ir kitiems giriantiems ateizmą bei nevaržomą asmens laisvę.[/color:2im5dku7]
Gal kartais teko girdėti, apie Billy Graham'o dukters dalyvavimą pokalbių laidoje, kurio pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios teroristinis aktas JAV. Pokalbių laidos vedėja Jane Clayson uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti? Anne Graham atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė: - Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų? Prisiminkime... Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O'Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: "Gerai". Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes tarėme "Gerai". Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes pakenksime jų mažoms asmenybėms - mes galime pakenkti jų savigarbai (Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: "Jis specialistas ir žino, apie ką kalba". Taigi, ištarėme "Gerai". Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme "Gerai. Po visko kažkas pasakė: "Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams". Ir mes atsakėme "Gerai". Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: "Berniukai visada yra berniukai ir visada tuo užsiiminės. Taip kad, duokime mūsų sūnums tiek prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje". Ir mes atsakėme "Gerai". Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje. Tada kažkas pasakė: "Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio vertinimu." Ir mes pasakėme "Gerai". Tada kai kurie su tokiu aukštu vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpindami jas Internete. Ir mes pasakėme: "Gerai, jie turi žodžio laisvę". Po visko, pramogų industrija tarė: "Darykime filmus ir TV programas, propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą". Ir mes atsakėme: "Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai nežiūri, taip kad, galite tęsti taip ir toliau". O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl jie negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė: "Ką pasėsi, tą ir pjausi". Vienas jaunas žmogus rašo: "Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo, susirūpinęs studentas". Štai atsakymas: "Brangus susirūpinęs studente, manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo, Dievas". Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės, kodėl pasaulis virsta pragaru. Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako Biblija. Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami, negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija. Juokinga, kada kažkas sako "Aš tikiu Dievu", bet pats seka paskui šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu... Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija apie Dievą. Juokinga, kad galima būti "visomis rankomis už" Kristų sekmadieniais, bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.

Taip, reikėtų būti skaisčiu iki vedybų. Tai būtų idealu.Tiesa, savo patirtimi galiu pasakyti, kad būdama tokia ištekėdama, su vyru išgyvenau 20 metų, deja, jokio malonumo iš sekso nebuvo. Buvom nesuderinami toje srityje. Tik vėliau supratau, kad lovoje pasireiškė tie bruožai, kuriuos kasdieniniame gyvenime galėjau toleruoti, bet ten jie viską sugadindavo galutinai.
Jaunystėje net neįsivaizdavau, kad vyras imtų mane, jei aš jau būčiau buvusi "pabandžiusi".Tokie buvo įsitikinimai.
Kai sužinojau, ką reiškia sekso teikiama malonumas (jau po vyro mirties, su kitu), viskas apsivertė aukštyn kojomis. Dabar jau nebesu tikra, kad seksas galimas tik po vedybų. Pagalvoju apie tai, kad iš manęs tiek metų tai buvo atimta...Ir nežinau, ar visada gerai susilaikyti iki vedybų, nes gal gerbiamas Imbieras mato daug socialinių problemų, aš matau daug iš pažiūros normalių šeimų, kur moterys (vyrai rečiau) kenčia dėl to, kad nėra seksualinio suderinamumo su vyru. Taip, to nesimato plika akimi, tačiau dėl to tikrai yra daug nelaimingų žmonių.
Ir sutinku su Renata dėl to, kad nereikia pulti į kraštutinimus. Nesuprantu lakstančių į kairę, keičiančių partnerius kaip pirštines, tuo labiau, moterų, darančių abortus taip pat lengvai kaip keičiančių šukuosenas. Tai šlykštu.
Bet nematau nieko blogo, kai du vienas kitą nuoširdžiai mylintys žmones mėgaujasi intymumu, nors dar ir nėra antspaudų pase. Matome tik tas poras, kurios susilaikė iki vedybų ir po to laimingai gyvena, tačiau yra tokių, kurios pakankamai nelaimingos. Kai kurios skiriasi, kai kurios pykstasi, o kai kurios tyliai kenčia ir ten abu nelaimingi...

Skaitau jau kelintą temą ir čia vis minimas kažkoks mistinis "seksualinis suderinamumas". Laikau save apsišvietusiu šioje srityje ir daug esu knygų perskaitęs (rimtų knygų) seksologijos tema, bet niekur neradau tose knygose, kad kažkoks "seksualinis suderinamumas" sąlygotų poros santykius ar jų nebuvimą. Gal galite čia visiems paaiškinti kas tai yra tas "suderinamumas" ir paminėti autorius, literatūrą kurioje apie tai išskaitėte? Mano tolimas giminaitis yra psichologas (tiesa, jo sritis truputį kita), bet jis sakėsi niekad nėra girdėjęs apie tokią suderinamumo teoriją, paremta moksliškai. Atvirkščiai, sakė, kad visko galima išmokti naudojant prieinamą literatūrą ir lankant konsultacijas - tiek prieš vedybas, tiek po vedybų. Visa kita - partnerių noras ir pastangos. Taigi, visos sekso technikos yra išmokstamos. Nebent tas suderinamumas minėtinas lytinių iškrypimų kontekste, tokių kaip kaprofagijos, gerantofilijos ar asfiksiofilijos.
Dėkui už išsamų atsakymą.

Taip, kalba labai retai eina apie fiziologinius dalykus, bet dalykas ne mistinis. Yra žmonių, kuriems ir mylint, atrodo, kad mylėtis kartą per mėnesį jau yra labai daug, yra tokių, kuriems su mylimu žmogumi to norėsis bent jau kas antrą dieną. Bet tai tik vienas aspektas.
Taip, problema psichologinė, tik...Kartais ne abu partneriai nori tobulėti ir prisitaikyti.
Ir nereikia čia lia-lia, kad tada susituokė neatsakingai, ne iš meilės. Gal ir ne iš tokios meilės, kuri atlaikytų visą gyvenimą.
Bet ar tikrai viską visada padarome labai teisingai? Ar kiekvienas jaunas žmogus gali pilnai susigaudyti, kad tai dar ne ta tikroji meilė? Gal jis ją sutiks tada, kai jam bus 40, o šiuo metu, neturėdamas su kuo palyginti, galvoja, kad sutiko jau dabar?
Kažkaip jūs čia viską vaizduojate idealiai, pamiršę, kad žmonės klysta. Atsitikti tai gali ir renkantis partnerį.
Ir jei jau tokie esate tikintys, tai gal prisiminkite ir tą dalį, kur sakoma, kad Dievui brangiausios paklydusios avelės.Neteiskite kitų ir nebūsite teisiami.

Tipiškas nėščią žmoną palikusio ir išėjusio pas jaunesnę, bet teisinančio save kuilio komentaras. Žinoma, galiu ir klysti - čia gali būti ir kokia barakuda, prisiviliojusi pas save silpnavalį šeimos vyrą.

Savoka "seksualinis suderinamumas" reiskia ne ka kita, kaip partneriu nora/sugebejima prisitaikyti sioje srityje. Taigi jei vienas partneriu nemato ''jokios problemos" ir nesistengia del kito - o juk tuo paciu del saves- seksualinio suderinamumo nera. Dar yra toks reikinis kaip seksualiniu santykiu poreikio daznumas. Jeigu vienam reikia kasdien, o kitam karta i savaite-vel nera suderinamumo. Cia ne moksliskai pagrista mano nuomone (nors taip pat esu psichologe, ir niekur neskaiciau apie minetaji reiskini kaip apie realiai egzistuojanti), o is gyvenimo.