Pazinimo paradoksas

[quote:32d9zpnp][quote:32d9zpnp][/quote:32d9zpnp][/quote:32d9zpnp]

na, cia sunku ka nors patarti, gal tamsta esi viskuo (santykiais, artumu, seksu ir t.t.) persisotines? Manau, kad istiesu nesutikai tos vieninteles arba tiesiog neesi sukurtas rimtiems santykiams. Galbut tai labai gilus kompleksai. O gal esi labai smarkiai nusivyles moterimis?

Nemanau, kad jis beviltiskas, tik dar laikas neatejo rimtai susimastyti. Tai, ka turi nevertina, kai praras, susimastys. Kiekvienam is musu neatrodo, kad pasensim, uzpuls ligos, nieks neatnes vandens, tapsim siam pasauly nereikalingi. O dabar esam pasaulio uzkariautojai, jura zemiau keliu, galim - imam, norim - megaujames, ego savo tenkinam, net tampa gyventi neidomu.

Tam, kuriuo domisi
Panašią į tavo istoriją, skaičiau knygoje "Suaugę alkoholikų vaikai". Ne naujiena, kad dauguma mūsų problemų - iš vaikystės.

taip zaisdamas su zmoniu jausmais , linkiu likti visa gyvenima vienisam.

Nemanau, kad nepamastom Kartais lieki su savo egzistencija ir jauti ja tiesiog iki pat paskutines savo lasteles. Sunkus ir slegiantis jausmas. Taip sveikata leidzia ir atrodo nera pasaulyje tos vienatves, tos egzistencines nastos, kurios nepakeltu tavo psichika. Ir baugu, kad ne visada busi toks tvirtas... Tik paziurejes i ta "susimasciusia" ir vyresne karta matai mazai paguodos. Niekur jie nepabega nuo nuo viso to. Ir kyla klausimas ar turiu as teise kazka kviestis i si pasauli vien del to, kad mane linksmintu senatveje?

" o kas, jei moku ir duoti, moku ir imti, ir netgi nervina, kad savo pastangu deka galiu gauti tai, ko noriu? Nebenoriu, kad nuo mano sugebejimu priklausytu rezultatas, nenoriu valdyti padeti tiek, kad sukurciau pats sau palankia situacija. Tai man primena kompiuterini zaidima, kuri jau esi ne viena ir ne du kartus praejes, zinai, kaip viskas bus, bet vel ir vel zaidi is naujo. As "suzaista zaidima" zaisti vel ir vel motyvacijos nerandu. Bent "zaidimai" butu skirtingi...[/quote]

Žinai, kaip psichologai vadina tą reiškinį, kai jautiesi besisukantis uždarame rate, kai vėl ir vėl patenki į panašias situacijas ir viskas baigiasi taip kaip visada? "Gyvenimo scenarijumi". Jį mes susikuriame tada, kai dar dorai nesuvokiam aplinkinio pasaulio, o mokomės iš kiekvienos akimirkos, praleistos su tėvais ir kitais reikšmingais žmonėmis. Gal net ne mokomės, o patirima ir sugeriam visa tai. Ir kas įdomiausia - vėliau gyvenime patys niekaip nebegalim prisiminti tų svarbių įvykių ir patirčių, taip stipriai paveikusių mus. Kai jau sugebam abstrakčiai mąstyti, imam analizuoti savo poelgių pasekmes, gal net kaltinti save už netikusį charakterį, apmaudžias klaidas... Klaidas, kurių niekaip negalim paaiškinti nei sau, nei kitiems... Atsiduriam aklavietėje. Geriausia, ką galiu pasiūlyt - tai prisijungti prie kelių prieš tai pasisakiusių, - kreipkis į psichoterapeutą. Ne psichiatrą, o būtent psichoterapeutą (geštalto, Adlerio, psichodinaminės krypties ar pan.). Galima net ir į psichoanalitiką (jų Lietuvoje yra 7). Nes šis nuostabus mokslas (psichoanalizė) sukurtas būtent tam, kad išvaduotų žmogų iš panašių į tavo problemų (aišku, iš visų kančių jis neišvaduoja...).

Stai ir atsakymas, psichika keiciasi, begant laikui. Dabar jus jauciates stiprus visame kame, taciau jau abejojate. Kodel ziurite i kitus, kurie nesusitvarke savo gyvenimo? Galvokite apie save ir zmogu, papildanti jus, o ne linksminanti senatveje. O linksmintojais gales buti, pvz. radijas, televizorius, porno filmai... Vienisu gali jaustis ir bury beglamonejanciu undiniu ir kuo toliau, tuo labiau tai nervins, kol nuzudys.
P.S. Jei pats sau zmogus nepades, jokios pagalbos is psichologo ir pan. spec. nesitikiu. Atrodo gyvenimo procesas vystosi, technologijos ir iranga tobuleja, o diagnoziu tiksliu nera, svarbu nepakenkti, o pinigus paimti.

Yra žmonių, kurie turi ir žino scenarrijų, kaip Jus ir yra žmonių, kurie nesugeba nei ko nors suvilioti, nei į pasimatymą nueiti, nors amžiaus cenzas ir nemažas. Galbūt užsiimkite pagalba žmonėms. Padėkite, patarkite kitoms poroms kaip reikėtų elgtis, kad užkariautų merginą, kad mergina užkariautų vaikiną ir galbūt stebėdamas aplinkui vykstančias situacijas atrasite naują gyvenimą. Suvoksite kuo tas ryšys gali būti gražus, įsijausite į kitų situaciją. Nėra vieningos situacijos. Sakyčiau išmokykite tokią kaip mane santykių meno, bet kas jeigu jus apsuksite man galva ir aš jausiuos nelaiminga . Aš vos tik pasitaikius progai imu skubėti, tad manau kad ir jūs perdaug nusileidžiate i iliuzijas, jums reikėtu ismokti mėgautis akimirka ir tiek. Galbut tave seimoje varze ir augino kaip gera berniuka ir tu nori laisves, nebuti paristas. bet ne visos moterys nori atimti tavo laisve, saviraiska. Turi atrasti save kitur, turi rasti savyje kita centra. Kitos sutiktu paprasciausiai bendrauti. kodel tau neissirinkus merginos su kuria neturetum seksualiniu santykiu ir paprasytum kad jus tik bendrautume, galbut palaipsniui ledai atitirptu . Na bet ne man nepatyreliai aiskinti . atleisk, jeigu izeidziau.

"tas, kuriuo domisi", "Barmalejus", "gyvenimo ziauraus dalyvis" atrodot panasus, o galbut ir tas pats protingas chamelionas, besikeicianciom spalvom. Noreciau dar pridurti, kad seklu metyti neprotingai nereiketu, nes blogoj zemej ta sekla gali atsigrezt pries jus. Matom pavyzdzius, kurie pradeda kartotis dazniau, negu anksciau, kai sunus zudo teva, o tevas - sunu. Cia ziauru.