Kaip išgyventi išsiskyrimą?

sveiki visi gražios jūsų visų mintys, norint ištvert tą pragarišką išsiskyrimo jausmą..pati neseniai tai patyriau. Išsiskyriau su draugu prieš beveik tris mėnesius. Draugavome beveik du metus, viskas buvo gražu..jis buvo pirmoji mano meilė. Tikriausiai jums klausimas iškilo, kodėl viskas baigėsi? o gi todėl, kad abu pabaigėme mokyklą mažame miestelyje ir abu pradėjome mokytis Vilniuje..didelis miestas, mokslai, nauji žmonės-pažintys, mažai laisvo laiko antrajai pusei..atrodytų, rimta priežastis viską baigti, nes nebebus taip, kaip kad buvo gyvenant mažame miestelyje..tik yra žodis BET..iki šiol nesuprantu, kodėl viską taip lengvai užrišome..juk mylėjome vienas kitą..o tas pasikeitęs gyvenimo būdas? negi po velnių jis svarbus, kai TAS ŽMOGUS tau yra VISKAS? Deja, turiu viską pamiršti, kas susiję su juo, o tai, kaip daugelis merginų žino, yra beprotiškai sunku

Ar jis kita mergina susirado, ar tu, ar abu? jei meile tikra, neturejote taip vienas kita palikti del kazkokiu nauju draugu ar ispudziu. Beje pirma meile niekada nebuna paskutine, na labai labai retai.

tau jis viskas, nes tavo siauras akiratis, o kitas turi savo pasauli, kuriame tau vietos nera. Kai pana tokia buka, kad jai bachuras viskas ir daugiau nieko nebvemato, tai ka jam su ja veikti? Viens i kita ziureti arba dulkintis.Nyku su tokiom durom.

Šio svečio skurdus pasaulis, jis nežino ką reiškia mylėti . Užuojauta tokiam.

Ką pats manai apie save?

Sveiki, manau visi panasiai jauciames vieniem lengviau vieniem sunkiau. Pati keturis metus buvau su vaikinu ir ji nuosirdziai mylejau, pries mazdaug menesi jis man pasake kad jau apie metus jauciasi nelaimingas ir jaucia kad kuo tuolyn tuo viskas blogyn, dazni pykciai, nebepasiilgsta, truksta erdves, gal ir meiles nebeliko tik prisirysimas...Tai vat kokia savaite buvau soke kaip manau ir kiekvienas, negalejau nei valgyt nei miegot tiesiog organizmas nustojo funkcionuot, issikyrem graziai be pykciu su asarom tiek is mano tiek is jo puses, bet manau viskas tik i gera, aisku reikes laiko... ir ko gero man daugiau nei jam nes jau dabar jauciu kad jis i mane ziuri labiau kaip i drauge...o tuo tarpu as ji vis dar labai myliu, bet kaip sakoma jei zmogus nepasiruoses ieskot kompromisu bandyt taisyt padarytas klaidas ir geriau nusprende jog jam be taves bus geriau nei su tavim, tai tu pats vienas santykiu neissisaugosi. Iki siol sunku gryzt namo ir zinot kad jo nebebus salia, kad visi kurti planai nuejo suniui ant uodegos, bet manau jei lauksime ir tikesimes tai galim tik praiilgint savo kancias, o jei prisimensime kad mokejome dziaugtis gyvenimu iki TO zmogaus ir bandysim atsitiesti, va tada tapsime laimingais. man yra teisingai pasakes vienas artimas zmogus, kol neismoksi buti laimingas vienas, tol nepadarysi jokio kito zmogaus laimingu. Tad mieleiji susiimkim ne mes pirmi ne mes paskutiniai, o kur nuves likimas pamatysim ateity )))

Draugystes metas tam ir skirtas: susipazinimui, draugavimui, svarstymui, ar cia Tas zmogus visam gyvenimui, ar ne. Jei teisingai supratau, jus nebuvote vedene, vaikinas nezadejo zenytis, tai ko cia dabar sielvartauti? Prie altoriaus zmones prisiekia amzina meile ir tai isduoda, pabega, o cia... Zmogus suprato, kad Tu nesi tas zmogus ir tai labai gerai. Geriau dabar nei po kokiu 10 metu tai ivyktu ....
Man gaila poru, kurios skuba gyventi, t.y. susimeta skudurus i bendra uki, neapsisprendusios esminiam zingsniu, praleidzia susipazinimo ir apsisprendimo meta. Gyvenant kartu labai prisirisi vienas prie kito, ir lyg jau nepatogu skirtis, t.y. nesi laisvas daryti pasirinkimus, sprendimus, nes buni jau su kitu susisaistes. Visiskai kitaip kaip gyveni vienas (nors ir tai nera lengva daryti teisingus pasirinkimus). Jusu vaikinas dar pakankamai stiprus, jei zenge si zingsni - buvo atviras ir saziningas ,nes pasake, ka jaucia. O Jums linkiu pradeti gyventi su vaikinu kai busite vienas kitam pasizadeje nepalikti vienas kito, t.y. isipareigoje santuokai ir amzinai meilei - kartu stengtis ir kurti santykius. Skyrybos yra skyrybos, tai viena didziausiu traumu ir nepraeina be pasekmiu, o daznai turi itakos kitiems santykiams. Nebekartokite tu paciu klaidu.

Svetele, ar galima teigti kad "meilė " trunka 3 metu kaip tavo vaikino atveju? Jei taip, tai ji ir nebuvo tikra, aistra praėjo, o sielos net nebuvo suartėjusios. Šaunuole, laikaisi gerai ir mąstai protingai .

Mielos moterys, nepatingėkit, atsiverskit šią nuorodą, galingą pozityvo užtaisą gausite. Po visų nemalonių pojūčių va taip būna. Ir dar geriau, patikėkit!!!

http://www.youtube.com/watch?v=Q_oFL_b7 ... detailpage

Svetlana, nezinau ar meile trunka tris metus, bet manau kad brandus zmones ir po triju metu vertina vienas kita ir iskilus sunkumam nebega o stengiasi susitiprint santykius. Mano atveju manau tiesiog per jauni viska pradejom ) Galbut ateity jei jam butu panasi situacija su kita mergina ir jausmai po triju metu isblestu, jis jau kitaip reaguotu, jis mielas ir saziningas berniukas, bet visgi tiktai berniukas ) O siaip horizonte smestelejo zavus naujas vaikinukas, tai ziuresim kaip cia bus... Dabar mano mintys jau pradeda suktis apie ji daugiau nei apie buvusi... net nesitikejau kad viskas taip apsivers ir dar taip greitai dar pries kelias dienas net negalejau ziuret i i vyru puse, o stai sis kazkaip uzbure Pranesiu jum damos jei kas is to iseis bet per daug vilciu nenoriu det