Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Esi stipri ir protingai mąstai. Ačiū, manau kad kai kažkam čia esi padėjusi . Ir man taip pat - nes niekada nežinai, ką likimas iškrės, kada liksi vienas.

Aciu Svetlana Butu gerai jei buciau tokia stipri kaip tu isivaizduoji, deja uzeina ir man silpnumo akimirku )) Papasakok kokia tavo istorija?

Mano istorija: išsiskyriau po 11 vedybinio gyvenimo metų, paprašau vyro išeiti, nes buvo neištikimas. Auginau 2 nedideles dukras, baigiau tuo metu aukštąjį, 7 metus praleidau tik darbuose, moksluose, su vaikais - be jokių pažinčių su vyrais. Baigusi studijas užsiregistravau DP. Praktiškai iš karto sutikau savo mielą žmogų. Buvo visko, bet mes jau ketvirti metai kartu. Šiek tiek buvo neramu dėl "3 metų meilės" - esu girdėjusi istorijų ir skaičiusi nemaža komentarų, kad būtent tada ir prasideda skyrybos. Kol kas mylime vienas kitą. Mokomės tai daryti, nuolat, kasdien. Esu ir stipri ir silpna - visko būna.

Noriu, kad tau paisektu.

Dziugu girdeti kad sutikai gera zmogu )) O visom taisyklem buna isimciu taip kad nesuk galvos, linkiu sekmes didziausios!

Širdingai ačiū palinkėjusiems gera. Abipusiškai .

Mane paliko vaikinas ir man labai sunku yra vis galvoju apie jy as jam bandau paskambinti susitaikyti bet jo net telefonas isjungtas nezinau naktim verkiu nemiegu. Patarkit patarkit kaaa daryt. ((((((

[quote="Orinta"]Mane paliko vaikinas ir man labai sunku yra vis galvoju apie jy as jam bandau paskambinti susitaikyti bet jo net telefonas isjungtas nezinau naktim verkiu nemiegu. Patarkit patarkit kaaa daryt.

Jei telefona isjunges, tai taves nei matyti, nei girdeti nenori. Tai kam tau toks vaikinas,kuriam tu tik kaip suniui penkta koja reikalinga? Spjauk ir gyvenk sau toliau be jo laiminga. Bus tu vaikinu, ne karo metas.

Aukštyn nosį! Tau labai pasisekė, kad jis metė tave dabar, o ne su 3 vaikais po 15 bendro gyvenimo metų. Tai ne tavo vaikinas. O taviškis kažkur laukia, tuo neabejok.