Marine: Sveiki, man irgi teko ta skaudi dalia isgyventi issiskyrima Po 6 metu draugystes mano vaikinas nusprende, kad jis manes nebemyli ir jam geriau vienam. Nors issiskyre esam dar tik 3 savaites atrodo, kad visas gyvenimas man prabego pro akis, atrodo kad visas gyvenimo dziaugsas laime ir sviesa pasitrauke. Niekada nemaniau, kad zmogus gali taip beprasmiskai jaustis, kad ima skaudeti net fiziskai. Atrodo nebera jokio stimulo gyventi, nebent del to, kad tas zmoggus griztu. Atrodo, kad niekas nesupras kaip as jauciuosi, kad niekam taip nera skaudu, vaikstai kaip negyvas ir ziuri i viena taska. Kiekvienas daiktas viskas primena ta zmogu. Zinau, kad esu jauna man dar tik 20 metu, taciau atrodo kad gyvenime daugiau dziaugsmo nebebus . Labai norejau jums issipasakoti ir pasidalinti savo skausmu, gal yra mano likimo draugu kurie noretu pasikalbeti sia tema ir bent kazkiek sumazinti ta sskausma. Patarkit kaip islikti stipriai ir nerasyti neskambinti nesizeminti ir neprasyti susitikti, lauksiu jusu pagalbos..
Marine, tavo stiprybė jaunystėje. Spėju kad tai buvo pirmoji meilė, o ji deja daugeliui baigiasi išsiskyrimu.
Mano dukters gali būti panaši padėtis: ji nuo 14 metų rimtai draugauja su vaikinu, jau treti metai. Kol kas abu laimingi ir mylintys, planuoja susituokti kai jai sueis 18. Palaikau juodu visapusiškai. Bet niekas nežino kaip bus toliau, ir Tavo istorija tai patvirtina.
Žmonės skiriasi, bet dėl to gyvenimas nesustoja. Jei jis nuspręstų po kelerių metų su vaikučiais Tave palikti, būtų dar skaudžiau..Jei nebemyli - ne Tavo tai žmogus. Paleisk jį. Tau reikia gerų draugų/draugių šalia šį sunkų laikotarpį. Bet "ir tai praeis",kaip teigiama vienoje pasakoje - viskas - ir gera, ir bloga praeina. Tave mylėjo, tu mylėjai - ateis meilė ir vėl. Tie, kurie nepažįsta meilės, labiau nuskriausti, mano manymu...Stiprybės, sėkmės, ir laikyk galvą aukštai.
