Kaip išgyventi išsiskyrimą?

laikausi, bet sunkiai.... kartais norisi paskambinti ir pakalbeti kazka pasiaiskinti, ne kart tai dariau.... bet deja kaip zinai kad tavo buves zmogus jau iki ausu isimylejas kita, tai nusileidzia rankos. O kaip isgirsti jos balsa tel, tai buna bemiege naktis, pradedi save kaltinti del visko, Tiesiog pavargau sapnuose ta veida kasnakt matyti, kalbetis. Ryte atsikeli nepailsejas bet pavarges, ir galva pilna tokiu minciu, apie vilti kurios tikrai nebera. Bet sunku sau tai irodyti kad reikia viska pradeti isnaujo.

nu ir kaip tie zmones sugeba sau gyvenima gadinti, tai net purto... Nu nepavyko santykiai, tas zmogus tau nepriklauso, jis savo gyvenima jau kuria su kitu, tai ir tu ziurek i prieki. O ne savinkis kita. O kad cia po praeiti kapstysies, tai tik paciam blogiau bus.

Na ir kam skyretes? Ko nebegai laiku is paskos, neparsivedei atgal, nepasakei graziu zodziu... Retorinis klausimas.
Mes su Jegoru niekad nesiskiriam, kaip du balandeliai burkuojam. As i viena kompa, Jegoras i kita.

Kaip galima atgal parsivesti zmogu ir begti is paskos jei ji iskart pas kita nubego ir tuo labai dziaugiasi.

o tai kam reikalingas zmogus, kuris su kitu, kuriam kitas reikalingas, o tu ne??? nesuprantu zmoniu, visalaik beganciu is paskos, o ne ziurinciu i prieki.

esu dabar pati tokioj situacijos, ir dar tik savaite laiko. Aisku, yra sunku kaip pagalvoji, kad ir isgirsti pamegta daina, kur primena ji. Man taip pat yra sunku, dar kartais pasikalbam, bet pokalbis buna mano saltas, nes pati nusprendziau su juo skirtis, nors ne karta skyremes ir taikemes ir taip 4 metus. Aisku, su juo kalbedama vaidinu salta, bet sirdis verkia, norisi susitaikyti, bet zinau, kad vel tas pats bus kaip anksciau. Geras vaistas man yra tas, kad pasveriu, kiek pliusu buvo geru, kiek minusu buvo blogu, bet gerus prisiminimus prislopinu, iskyla minusiukai, tada jauciuosi stipresne, buna man lengviau. Prisiverciu save iseiti i miesta pasivaikscioti, i parduotuves, kazka nusiperku, ir tai pakyla nuotaika. Dar geras vaistas, isigykit suni, eikit pasivaikscioti, taip pat galit sutikti parke savo antraja puse. As turiu suni, bet dar man per anksti sutikti antra puse, nes dar tik savaite kaip negyvename kartu. Linkiu visoms stiprybes, tuo paciu ir sau

Na o mano situacija, kad mane paliko ir puole iskart i ito glebi

Radau be galo grazia sentencija, kuri priverte susimastyti, kai issiskyriau su vyru, gal kam irgi bus ji naudinga
Tikiu, kad ir jus pazistate ne viena zmogu, kuris taip bijo issiskyrimo skausmo, kad net nesileidzia i santykius. Juk kam pradeti, jei teks skirtis? Kam aukoti savo laika, kam stengtis, kam rupintis kitu, jei anksciau ar veliau teks istarti "sudie"?.. Tas "sudie", toji pabaiga, rodos, nubraukia viska, kas buvo iki jos. Ir kartais gali atrodyti, kad metai, praleisti salia kito zmogaus, nuejo vejais. Juk galbut per ta laika buvo galima sutikti kita, geresni, idomesni...
Beveik taip pat logiska butu klausti, kam pries einant miegoti nusirengti, jei ryte reikes vel apsirengti. Visas zmogaus gyvenimas-nesibaigianti susitikimu ir atsisveikinimu ciklas: pradejus lankyti darzeli, tenka is jo iseiti, kad ateitum i pirma klase, o mokykla taip pat reikes baigti. Tenka atsisveikinti taip pat su universitetu,darbovietemis, draugais ir vaikystes namais, senu automobiliu ir mylimu augintiniu, svajonemis ir tikslais. Galiausiai tenka laidoti artimuosius. Nuo atsisveikinimu niekas neapsaugotas. Taciau musu laisve rinktis, kaip juos isgyvensime ir ko is ju pasimokysime

MisteryGirl ,
Nepazystu nei vieno tokio zmogaus.

bet tai kiek tas vargsas kentejo, kai buvo su tavim... Kad jau iki paskutiniosios trauke, ir kai visai nebegalejo, pagaliau taves atsikrate ir yra su ta, kuria myli... Auksine kantrybe pas tuos vyrus... Sventi zmones...