Nenoras įsipareigoti

Tikriausiai jūs teisi. Bet aš pasistengčiau daryti savaip, nekreipiant dėmesįo į jo norus. Nes tik man spręsti kur maudytis :vonioje ar po dušu. Manau tai neesminiai dalykai.

Gal ir neesminiai. Tu juk geriau zinai jo charakteri. Gal jo sykstumas netaps nuolatiniu barniu priezastim.
Tik nezinau, ka patart, kaip pagreitinti skyrybas.

Kaip sakoma: tik darant kažkas gali būti padaroma. O ne delsiant. Nuo manęs niekas nepriklauso, supykęs jis ant manęs, nebendraujame kelias dienas, aš ir nelįsiu daugiau į jo gyvenimą. Juk sakė, kad ne mano reikalas. Pamatysim kas toliau. Tik galvoju, yra vyrų, nesugebančių mylėti ir jausti įsipareigojimą deklaruojamai "mylimai" moteriai..

PS. ta proga prisiminiau kitus pazystamus.
Moters namuose nera silto vandens. Ji turi brauga, pas kuri leidzia laika daznai, bet jis sykstus, neleidzia jai maudytis net po dusu. Tai ji eina maudytis, pas kita pazystama vyriski.

[quote:2uk7hppw]Tik galvoju, yra vyrų, nesugebančių mylėti ir jausti įsipareigojimą deklaruojamai "mylimai" moteriai..[/quote:2uk7hppw]
Patikek, tokiu vyru, mylinciu zodziais, labai daug.

Liūdna,labai liūdna. Jai reikia trečio - kuris ją mylėtų ir vandens lašų neskaičiuotų. Kas mums, moterims darosi, mylime tokius "skrudžus"? Už ką?

Patikek, tokiu vyru, mylinciu zodziais, labai daug.[/quote:10vlebix]
Jis man net meilės žodžių pagaili, laaaabai retai sako. O žmonai sakė tik vieną kartą . Va kur taupumas.

Palaukit, moteriškės, skaitau ir negaliu patikėti - dvi moteriškės jau ėmė ir sudėliojo kaip ir iš ko gyvens su dar neišsiskyrusiu vyru, kaip parduos jo butą, paims kompensaciją iš žmonos ir vandens netaupys. O jūs nesusimastėte, kad liaudyje toks reiškinys ir vadinasi BARAKUDA

Nevile, kiek tau metų? rašai vienur, kad vis dar gyveni su motina, kitur - kad jau metų nebe tiek, kad butui užsidirbtum. Tai už kieno pinigus dabar duše maudaisi?

Nežinau, gal tau ir atrodo, kad ten kažkokia meilė, jausmai tarp jūsų. Gal jie kada ir buvo, o dabar skamba tik apmaudas, kad negauni to, ko tau reikėjo. Manau turėk savigarbos ir palik jį ir susitvarkyk savo gyvenimą ir buitį pati.

Tu svecias, kazkaip ne taip sudeliojai.
As supratau, kas Nevilte dirba ir uzdirba ne tik nusimaudymui, bet ir normaliam saves islaikymui. Deja, buta pirkti siais laikais to nepakanka daugeliui.
Tuokiantis su vyru, juk normalu noreti gyventi be vaiku, mamu ir tt, juo labiau, kad vieta tam yra.
Man neatrodo, kad tai Neviltes noras susitvarkyti buiti. Juk mes nezinom, kokio dydio palociuose ji dabar su mama gyvena. Be to, mamos (deja ) mirtingos...
Man atrodo, kad meile tarp tu zmoniu yra. Bet taip pat matosi kad to vyro nenoras (baime, neryztingumas) yra stipresnis uz meile.
Pritariu, kad reikia ji palikti, nes jei per 3 jusu pazinties metus neissiskyre, tai mazai sansu, kad ta padarys. Negaisk laiko.

Jūs labai teisi, rašote tarsi giliai matote kas kitiems ir net mums patiems nematoma.. Dirbu ir užsidirbu pakankamai kad gyvenčiau nuo algos iki algos. Kad su mama gyvenu - taip, tai klaida, bet mama visada sakė kad butas liks man ir gyvenkime visi kartu, ji nenorėjo gyventi atskirai. Taip, tai mano klaida ir laikas jau praleistas, man virš 45m., tokio amžiaus vargu ar pajėgsiu savo susikurti, bet visada galiu prisidėti pinigais prie bendro kūrimo su vyru, nes ką dabar išleidžiu mamos butui, išleisčiau mudviejų butui. Mama kategoriškai nenori priimti jokio žento. Taip, tarp mūsų yra meilė, bet ji nepakankama pas jį, kad nebijotų skirtis ir kurti bendra, ir galbūt nepakankama pas mane, kad susitaikyčiau su jo neveiklumu. Taip išeina: svarbiausia gyvenime - pinigai, mater. turtai (???). Nejaugi taip yra? ...labai viliuosi, kad gal nors jauni žmonės taip nemano. Seni, žinia, prie turtelių savo prisirišę. Bet man nebūtų gaila priimti mylimą žmogų pas save gyventi, jei tik turėčiau kur. Manau, kad tai ir yra atsakomybė ir įsipareigojimas, be kurio meilė yra bevertė.