Nenoras įsipareigoti

tai kad sita tai isvis.... be zodziu, sita isvis niekam tokia nereikalinga nebent visai durnas butum

Mano truputį kitokia situacija, bet irgi susijusi su nenoru įsipareigoti, taip manau. Vyras, su kuriuo jau esame 3 m.kartu, pažadėjo skirtis su žmona, nes jau daug metų kartu jie negyvena. Bet laikas eina, o jis delsia, tai surenka dokumentus, bet nenuneša ten kur reikia, tai jau pas teisėją buvo, bet dokumentai kai kurie paseno ir iš naujo reikia rinkti, o jis neskuba. Žinau kad bijo turto dalybų, nors to turto tik butas. Man iš principo netinka santykiai su vedusiu vyru, nesvarbu kad šeimos jau nėra kaip fakto. Kai pradėjau kalbėtis su juo atvirai apie nenorą skirtis, jis supyko, sakė lendu ne į savo reikalą, jis ne mažas vaikas atseit. Manau jam nepatinka kad aš apie tai kalbu. Bet man tai yra esminis dalykas, jei žinočiau, kad jis nesiskirs, niekada su juo santykių nebūčiau užmezgusi. Norėčiau labiausiai vyrų nuomonės, kaip jums atrodo, kam aš jam reikalinga, juk jis visada žinojo mano poziciją tuo klausimu ir pats jis už šeimą, t. y. norėtų kurti naują, kaip kažkada sakė. Nesuprantu jo delsimo priežasties, kad bijo turto dalybų, bet jei temps laiką, problema juk nedings. Ar jo elgesys mano atžvilgiu garbingas, jei sako kad tai ne mano reikalas?

Neviltei:
as mot, bet manau tikrai vyresne uz tave. Tavo vyras(meiluzis) tikras kiaule, norintis tureti abi : ir zmona ir tave. Jis savo nesamonem tik tempis laika ir naudojasi ta proga - turi dvi is karto. gyvulys ir tiek. Tegu rodineja ir tamposi tuos savo popierius, atstok nuo jo. Nebegadink sau nervu, nes jei jis butu norejes tik taves (nepyk uz skaudu parasyma), butu jau senai nuo zmonos isejes. Jam tai yra patogu. Jis melagis, kuris niekada nesiskirs su savo zmona, bet nores jus abi tureti. Tad geriau susirask kita vyra.

Ačiū už atsakymą, tik netiksliai parašiau, jis neturi šalia žmonos, ji gyvena daug metų su kitu vyru kitoj šaly. Su ja aš pati kalbėjausi, ji net pagalvoti nenori pas jį sugrįžti. Užtat ir nesuprantu.

Parasiau vienaip, bet pasirodo ne i tema...
Mano pazystamas buvo tokioje situacijoje. Zmona uzsieni, jis cia. Jis nori skirtis, o jai ir taip gerai. Ji ten su kitu gyvena, o LT turi vieta kur parvaziuoti atostogoms. Butas bendras.
Zodziu ilgai tesesi, bet tikrai ne del jo kaltes. Tas vyras buvo nuosirdus. Seip ne taip issiskyre per kelis metus.

Va, mano situacija panaši į jūsų aprašytą . Bet vis tiek negaliu suprasti, kodėl mano draugas delsia, juk delsimas nieko neduos, o man atima vilties ir pasitikėjimo. Kodėl jis pyksta ant manęs? Nežinau, kaip man elgtis. Esu pasiruošusi jį palikti, nes nervai nebelaiko ir mane motina baigia graužti, vis ėda kodėl jis neišsiskiria, name idiote vadina:(. Aš mat pas ją gyvenu, išeiti kol kas nėra kur.

Kraustikis pas ji.
Ar jo zmona sutinka skirtis? To mano pazystamo drauges irgi galvodavo, kad delsia jis, bet delse zmona, nes jai taip gyventi buvo patogu. Tik, kai ji uzsieni susilauke vaiko ir reikejo teketi uz vaiko tevo- issiskyre. Iki tol nerealius reikalavimus skirybom keldavo...

Jeigu žmogus nenori apie kažką kalbėtis ir reaguoja taip skausmingai, vadinasi, tam yra kažkokia priežastis. Jeigu žmogus iš tikrųjų planuoja bendrą ateitį su kažkuo, tai delsimas tą ateitį pradėti ir dar teigti, jog priežasčių naikinimas - ne jūsų reikalas, yra atitinkamo požiūrio į tą bendrą ateitį parodymas.

Negaliu kraustytis,nes žmona atostogų periodiškai atvažiuoja, nes bute dar 2 suaugę jų vaikai gyvena. Kelia ir ji reikalavimus: 2 trečdalius buto. Deja ji vaikų nebesusilauks iš kito, nes amžius jau ne tas. Jai ir taip patogu, nes jei jis pasimirs, viskas ir taip jos bus. O jis negali asmeninio gyvenimo kurti per juos visus. Bet manau kad jis pats ir kaltas, bent dėl savo neryžtingumo ir delsimo. Per daug geras buvusiai ir vaikams, kurie tokio brandaus amžiaus sulaukę vis savo lizdų nesisuka, ir per daug rūstus man. Gal neverta tęsti santykių?

Sutinku, gerai čia jūs pastebėjote.