tai, apie ką nežino mūsų tėvai

Paskutinius tris postus dedu "vienai" temai, kuri pasibaige niekuo. Nors kas ten zino, visai gali buti, kad toji pabaiga dar ilgai tesis.
Kad kitas asmuo uzpildytu musu vidine tustuma gal nesiplesiu. Manau tai bus kaip atsakymas postose apie priklausomybes.

Antrojoje gyvenimo pusėje psichikos orientacija keičiasi ir skiriama sąmoningo santykio su vidiniais procesais sukūrimui. Žmogus suvokia, kad jei kur ir gali rasti ramybę, tai tik rimtai atsidėdamas savo vidiniam gyvenimui. Nenuostabu, kad daugelis moterų amžiaus viduryje pasuka į įvairias dvasines bendruomenes, turinčias išmintingus vadovus ar vadoves. Juk mes pažįstame save per atspindžius kituose – nuolat projektuojame savo vidinį pasaulį į išorę. Vienuolė, kunigas, guru, vaistų žiniuonė, krivis, šokio terapeutas ar šeimos konsteliacijų vadovė tampa moters savasties veidrodžiu, kuris traukia it magnetas. Išgyvenant artimą dvasinį ryšį su tokiu žmogumi atstatomas ryšys su savo pačios savastimi. Kad šis ryšys nevirstų visiška priklausomybe, pageidautina aiškiai įsisąmoninti savo projekciją. Tada asmenybės gyvenimo centru tampa būtent savastis, išmintinga vidinė mokytoja, per kurią išgyvename vertybes ir prasmę. Beje, štai kaip viena pažįstama perkopusi amžiaus vidurį moteris nustebino gimines: paklausta, kokia jos gražios ir jaunatviškos išvaizdos paslaptis, ji atsakė, kad įsimylėjo…
[url:tt2dp21n]http://www.ilgiuviene.lt/straipsniai/kelione-saves-linkaus-viduryje[/url:tt2dp21n]

Ir tai žmogui suteikia daugiau žmogiškumo. Juk jau nuo trisdešimt penkerių metų žmonės nuo susirūpinimo savimi vis labiau atsigręžia į kitus: ima dalintis savo išmintimi ir patirtimi, o tarp harmoningai besivystančių partnerių užsimezga bendra kūryba. Žinoma, su sąlyga, kad dvasiniu tobulėjimu užsiimdavo jie abu.

„Na štai - pasakysite jūs,- apie ką čia eina kalba. Vyrai ir vėl mus aplenkia. Aš, suprantate, buvau apkrauta ir namais, ir vaikais, o vyras - maža to, kad profesinę karjerą padarė, tai dar jam reikia kūrybos ir dvasinio tobulėjimo! Žinoma, jei aš nuo pat pradžios apie mokslus galvočiau, jei vaikų negimdyčiau, jei važinėčiau į Indiją bei draugelius keisčiau - gal aš ir sulaukčiau dvasinio sužydėjimo amžiaus. Tačiau štai man jau žilų plaukų yra galvoje, raukšlių aplink akis, „gelbėjimo ratas“ ant talijos ir celiulitas ant šlaunų. Vien nusivylimai, o vaikams atskiriant – dar ir vienatvė. Ne - pulsiu aš geriau į depresiją, gersiu vakarais vyną, per pietus - brendį, o iš ryto - antidepresantus. Valgysiu, be alkoholio neištversiu nei dienos... Ir liks man gėlės, katė, ir neįdomus vyras. Štai jums ir amžiaus vidurys.“

Taip mąstydama jūs išleidžiate iš akių kelis dalykus.

• Vyras gal ir nepergyvena taip dėl savo žilų plaukų, kaip jūs, tačiau jo lytinė funkcija ima silpnėti;

• O jūsų – atvirkščiai - išaugusi!

• Vyras jau daugmaž žino, kuo gyvenime niekuomet netaps, nes dažniausiai turi vieną profesiją ir siaurą interesų ratą;

• O jūs nežinote - nes jūs tik dabar imate domėtis visokiais dalykais - nuo jogos iki pilvo šokių ir tapybos aliejumi;

• Vyras dažniausiai nušvinta lėtai, užtat garsiai apie tai šaukia;

• O jūs - nušvintate greičiau už vyrus, užtat apie tai tylite.

O kas tai per „nušvitimas”?

Tai tokia sielos būsena. Nupasakoti ją sunku, tačiau patirti galima. Kad amžiaus vidurys automatiškai atneštų mums nušvitimo būseną, girdėti neteko. Tačiau, kad šiame amžiuje norisi „kažko tokio”- nepastebėti neįmanoma. Tik štai vieni žmonės tam, kad tai patirtų, galvoja mesti darbą ir keliauti po pasaulį, kiti – „praeiti“ psichoterapijos kursą, o treti - pasistatyti trobelę miške. Jau nekalbant apie besimeldžiančius, medituojančius, šokančius bei mantras dainuojančius keturiasdešimtmečius, kurių pas mus ne mažėja, o daugėja. Nes situacija tokia. Gyvename sočiau ir ilgiau, nei proseneliai, užtat nežinome, dėl ko. Tik sąmonei nušvitus ir paaiškės. O kad vieniems paaiškės „rūškanam miške”, kitiems - “на тахте у Нины” (vert.lovoje pas Niną) - koks skirtumas?
[url:f36xnfau]http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/olapinas-apie-vidurio-amziaus-krize.d?id=15057857[/url:f36xnfau]

Darnai kurti reikia savarankiškų, brandžių asmenybių. Nes tik brandžios asmenybės turi visas bendram dviejų suaugusių žmonių gyvenimui reikiamas savybes. Tik tokios asmenybės gali mylėti ir leistis būti mylimos, yra pakankamai savarankiškos ir nepriklausomos, atviros savo vertybių skalės ribose, patikimos ir pakankamai pasitikinčios savimi, ištikimos sunkiose situacijose bei neblogai žinančios savo galimybes. Kuo mažiau brandos atsinešama į santuoką, tuo mažiau ši teikia pasitenkinimo. Ir tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Gaila, bet brandos nedaugėja su metais – yra nebrandžių pagyvenusių ir labai subrendusių jaunų žmonių. Kur mylisi porelės? (N-18) Neištikimybės kodas: tik merginos! Skirtingų tautų moterų seksualiniai pomėgiai TOP 6 - neištikimybės požymiai O visi tie, kurie savo sielos trūkumų nusprendžia atsikratyti per santuoką, pasinaudodami partneriu, pasmerkti didžiam nusivylimui ir santykių žlugimui. Nes santuokos darną kuria tik du sveikai mąstantys ir brandūs žmonės. Tokie žmonės bendrai pasiekia ypatingai daug, daug daugiau, nei kiekvienas veikdamas atskirai. Neretai klaidingai suvokiamas ir santuokinis vienas kito papildymo aspektas: tuokiasi nesugebantys savarankiškai gyventi žmonės ir mano, jog dviese sugebės. Bet santuokai reikia ne nesugebančių, o būtent sugebančių, išmokusių ir galinčių gyventi atskirai, santuokai reikia "susitupėjusių" žmonių. Tai nereiškia, kad kiekvienas privalo mokėti absoliučiai viską ir būti apdovanotas visais įmanomais talentais. Gal vienas iš partnerių turi ypatingą humoro jausmą ir yra visų pobūvių siela, o kitas – tylesnis, mėgstantis mažas draugijas. Tokie žmonės tikrai gali puikiai papildyti vienas kitą. Papildymas yra indėlis, skirtingų galimybių, požiūrių, talentų, skirtingos patirties sunešimas į vieną vietą. Papildymas yra abipusis praturtėjimas. Visai kitaip, kai santuoka kuriama vien dėl to, kad vienas iš partnerių jaučiasi visai nepasiruošęs gyvenimui, todėl tiesiog negali apsieiti be kito. Šiuo atveju nėra jokio papildymo, o tik vieno partnerio priklausomybė nuo kito, ir apie laimingą santuoką čia kalbėti neįmanoma. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo brandą bei pažangą ir neturėtų ieškoti kompensacijos santuokoje. Geri sutuoktiniai gali būti tik brandūs žmonės
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/709593/da ... -asmenybes
[url:119ew24e]http://www.balsas.lt/naujiena/709593/darnius-santykius-kuria-brandzios-asmenybes[/url:119ew24e]

Kur mylisi porelės? (N-18) Neištikimybės kodas: tik merginos! Skirtingų tautų moterų seksualiniai pomėgiai TOP 6 - neištikimybės požymiai
šito tekste neturėjo būti.

Ar savarankiškų ir brandžių asmenybių charakteriai nevaidina jokio vaidmens santuokos darnoje?
Manau, kad pakankamai subrendę žmonės buna visiškai nesuderinamų charakterių, o kadangi tuokiasi pakankamai jauno amžiaus žmonės, todėl nepakankamai įvertina tinkamumą vienas kitam, prasideda nenoras girdėti kitą, bandymai keistis ne pačiam, o jau pasirinktą žmogų.
Labai svarbu nepadaryti klaidos pasirinkime..
Na, o jei teko kam nusivilti, išsiskirti, tegu nepraranda vilties,gal pasimokius iš savo ir svetimų klaidų pavyks sukurti gražius, darnius santykius

Ar savarankiškų ir brandžių asmenybių charakteriai nevaidina jokio vaidmens santuokos darnoje?
Manau, kad pakankamai subrendę žmonės buna visiškai nesuderinamų charakterių, o kadangi tuokiasi pakankamai jauno amžiaus žmonės, todėl nepakankamai įvertina tinkamumą vienas kitam, prasideda nenoras girdėti kitą, bandymai keistis ne pačiam, o jau pasirinktą žmogų."

Uzstriges infantilus narcizas juk nevadinamas subrendusiu?!
Tai kaip ir atsakiau, manau.

Pamirsau parasyti.
Narcizas nesimokina is svetimu klaidu. Jis ir taip zino kuris kaltas.

Savikritika geras bruožas, bet net jei toks ir esi ištikrųju visada yra galimybe bent kiek tobulėti. Aš linkus truputėli optimistiškiau mąstyti

Savikritikos terpe nuolanki sirdis.