tai, apie ką nežino mūsų tėvai

Vienatvė tampa prakeiksmu ir destruktyvia jėga, jei jos apsireiškimo žmogaus gyvenime priežastis yra glaudžiai sietina su kitų žmonių buvimu ar nebuvimu šalia: kiekvienas į pasaulį atėjome pavieniui ir lygiai tos pačios vienatvės vedami būsime pasišaukti Anapus. Todėl kiek absurdiška būtų reikalauti nuolatinio kitų žmonių dėmesio savo iš vienišumo gimusio skausmo balsui nutildyti, o negavus jokio atsako pulti gailėti savęs. Yra tik mano, Tavo, Jo ir Jos kelias, kurį turiu nueiti aš, Tu, Jis ir Ji, o ne kas kitas. Du žmonės gali eiti šalia, tačiau jie niekada neįstengs iki galo suprasti vienas kito ir padėti vienas kitam išvengti jiems skirtų vienatvės apsėdimo akimirkų.

Ypatingas priešiškumas vienatvei yra juntamas paauglystės laikotarpiu, pasireikšdamas paviršutiniškomis antrosios pusės paieškomis. Nors žmogus yra sukurtas meilei, tačiau neretai jaunuoliai pastarąją supaprastina iki dviejų būtybių artimų santykių lygio. Nesakau, jog paauglystės laikotarpiu reikėtų atsisakyti meilės – širdžiai neįsakysi, tačiau, mano manymu, derėtų vengti neapgalvotų tariamos antrosios pusės paieškų, kurių paskata tėra nenumaldomas noras priversti vienatvę kapituliuoti kito žmogaus buvimu išstumiant ją iš savo gyvenimo. Tokie egoistinių tikslų įgyvendinimo siekiu paremti santykiai ne tik neatitolina vienatvės, bet taip pat sužaloja besiformuojančią asmenybę, svarbiausiu jos gyvenimo laikotarpiu atvėrusią menkai pažįstamam žmogui skrynias, keliolika metų saugojusias sielos turtus ir šventus dalykus, pasmerktus sutrypti.
[url:giq1vc2z]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-20-karolina-siaulyte-prisijaukinta-vienatve/88274[/url:giq1vc2z]

Žmogus sukurtas seksui ir Bankui, o ne meilei.

tas zmogus vardu PIGmaleonas. Normalus zmones sukurti meilei.

o nenormalus kam sukurti?

Visi sukurti normalus. Tik veliau zmogus pats renkasi kokiu buti.

[url:327s0jd5]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-09-gintautas-vaitoska-apie-sutuoktiniu-meile/89097[/url:327s0jd5]

Štai tyla

Viliuosi, kad klausysite, bet neprisimindami to, ką jau žinote; o tai padaryti labai sunku. Jūs ko nors klausotės, ir jūsų protas bemat reaguoja, remdamasis savo žiniomis, savo ankstesnėmis išvadomis, savo nuomonėmis, savo atmintimi. Jis klauso, siekdamas tolesnio supratimo. Na, patyrinėkite, kaip jūs klausotės, ir pamatysite, kad yra būtent šitaip. Arba klausote su jau turimomis išvadomis, su žiniomis, su tam tikra atmintimi, patirtimi, arba nekantriai trokštate atsakymo. Norite žinoti, kaip viskas yra, kas yra gyvenimas, norite perprasti gyvenimo sudėtingumą. Jūs iš tikrųjų nė nesiklausote. Galite klausytis tik tuomet, kai protas yra ramus, kai jis nereaguoja tuoj pat, kai atsiranda intervalas tarp jūsų reakcijos ir to, kas buvo pasakyta. Būtent šiame intervale stoja tyla, stoja ramybė, ir tik joje įmanomas suvokimas, kuris, beje, nėra intelektualinis supratimas. Jei atsiranda tarpas tarp to, kas buvo pasakyta, ir jūsiškės reakcijos į tai, tame tarpe, nesvarbu, ar jis trunka be galo ilgai, ar tiktai keletą sekundžių – tame tarpe, pastebėkite, atsiranda aiškumas. Būtent šis tarpas ir yra naujasis protas. O skubi reakcija – senasis protas. O senasis protas funkcionuoja pagal savo tradicines, pripažintas, reakcingas, gyvūniškas taisykles. Kai tai nutraukiama, kai reakcija sustabdoma, kai atsiranda tarpas, tuomet naujasis protas ima veikti, ir tik naujasis protas gali suprasti, ne senasis.

Žinojimas trukdo pasikeisti

Šitai reikalauja stiprios įžvalgos, įsigilinimo. Nesutikite su manimi, bet gilinkitės į šitai, svarstykite, rauskitės po savo protą, kad išsiaiškintumėte, ar tai tiesa, ar melas. Ar žinojimas, kurį sudaro tai, kas žinoma, įgalina pasikeisti? Man reikalingos žinios, kad galėčiau pastatyti tiltą; bet ar mano protas turi žinoti tai, link ko jis keičiasi? Aišku, kad jei žinosiu, kokia bus mano proto būsena, kai jis pasikeis, tai jau nebus pasikeitimas. Toks žinojimas trukdo pasikeisti, nes jis tampa pasitenkinimo priemone, o tol, kol egzistuoja centras, siekiantis pasitenkinimo, atlygio ar saugumo, pasikeitimo būti negali. O juk visos mūsų pastangos susijusios būtent su šiuo atlygio, bausmės, sėkmės, laimėjimo centru, ar ne? Būtent šitai daugumui mūsų rūpi, ir jei mums pasiseks gauti, ko trokštame, pasikeisime; bet toks pasikeitimas nesiskaito. Tad protas, kuris nori keistis fundamentaliai, giliai, kuris nori revoliucinių permainų, turi išsivaduoti iš žinojimo. Tuomet jis taps be galo tylus, ir tik toks protas patirs radikalias permainas, kurios yra būtinos
[url:vl9o632o]http://www.satenai.lt/?p=7136#more-7136[/url:vl9o632o]

O, na ir parašėte kaip koks Imanuelis Kantas! Abejoju ar čia yra tokių, kurie galėtų tai suprasti. Dailioji lytis užsiėmusi, neturi laiko tokiems proto viražams, ruošiasi rinkimams, sąmonė išjungta, kad nebūtų jų geidžiamiausias vyras Uspaskis nuviltas, o jūs čia apie tokią neįkandamą transcendecija sušnekote, vargu bau ar prisibelsite iki kokios nors pasiklydusios dūšelės.

prie ko cia tas Uspaskis, ar jus su juo dulkinates, kad jis jums taip rupi? Isiklausykite tamsta geriau, apie ka cia kalbama ir pameginkite susivokti, o ne apie Uspaskius svajokite. Matarializmas uzvalde taip jusu prota, kad jau ir mastyti nebesugebate. Tikras gejus tas Borgija Arba kelnaites nusimaukite, kad protas sugriztu

"prie ko cia tas Uspaskis, ar jus su juo dulkinates, kad jis jums taip rupi? Isiklausykite tamsta geriau, apie ka cia kalbama ir pameginkite susivokti"

Tai juk apie tai visas straipsnis. Kaip anas svecias gali susivokti. Tiksliau galima suprasti kodel negali.

Ir jau kitam sveciui. Jei kabinciau ka, tai tai ir daryciau.