tai, apie ką nežino mūsų tėvai

"Moteris panaši į bangą. Pagal tai, ar ji jaučiasi mylima, jos nuotaika banguoja — tai kyla, tai krinta. Gera jos savijauta atitinka' bangos viršūnę, o pakitusi į blogąją pusę — krentančią bangą. Tai laikinas pokytis. Bangai pasiekus žemiausią tašką, jos nuotaika vėl keisis, ji vėl pasijus gerai, nuotaikos kreivė vėl kils aukštyn.
Kai moteris yra bangos viršūnėje, ji jaučiasi kupina meilės, o kai kartu su banga krinta — pradeda jausti vidinę tuštumą ir trokšta ją užpildyti meile. Būtent tuo metu ji pradeda savo jausmų aiškinimąsi.
Prieš kildama į bangos viršūnę ji lengvai nuslopindavo neigiamus jausmus ar mintis, kad yra per mažai mylima. Su banga krisdama ji duos valią šiems jausmams, ir visa prasiverš i paviršių. Tuo laiku jai labai svarbu kalbėti apie savo rūpesčius ir būti išklausytai ir suprastai."

"Baimindamasi būti užgauta, Ketė daugelį metų praleido apsišarvavusi nepatiklumu ir uždarumu. Bet per pastarąsias dvi meilės savaites ji pasidarė tokia atvira, kokia nebuvo buvus nuo brandos pradžios. Hario remiama ji galėjo saugiai prisiminti savo praeities jausmus.

Bet netikėtai ji pasijuto tarsi maža mergaitė, kai jos tėtis būdavo per daug užsiėmęs ir negalėdavo su ja bendrauti. Praeityje patirtas pyktis ir bejėgiškumas nukrypo į Hario televizoriaus žiūrėjimą. Jeigu šie seni jausmai nebūtų iškilę, Ketė nė kiek nesipiktintų Hario noru pažiūrėti televizorių. "

[url:iuf55iwg]http://www.balsas.lt/naujiena/601544/moterys-primena-neramia-jura/1[/url:iuf55iwg]

Meilės rūšys

Psichoanalitikai išskirtų keturis meilės aspektus: seksą (libido), dvasinius santykius, draugystę ("filija" arba "broliška" meilė) ir agape (rūpinimasis kitu, atjauta, supratimas). Erotinį potraukį charakterizuoja švelnumas, tolerancija partneriui. Mylėdami identifikuojamės su kitu, jausdami gilią empatiją. Brandaus žmogaus meilę lydi pareigos jausmas ir, žinoma, aistra. Ši nesiriboja vien sueitimi ir orgazmu, todėl meilės ribos išsiplečia iki troškimo priimti emocines ir dvasines partnerio vertybes. Poros santykiuose atsispindi pasąmonės išgyvenimai ir fantazijos, ir jeigu vieno partnerio asmenybė infantili arba ribinė, jo "superego" gali sukurti prievartinį bendravimą. Tai yra iškreiptą meilę.

Apie menkavertiškumą

Išsiskyrimo metu dažniausiai išgyvenama psichologinė krizė. Nesugebantys susitvarkyti su savo jausmais krizinėse situacijose elgiasi skirtingai. Vieni bando išgyventi, prisitaikyti, susiranda naujų draugų ir veiklos, atgauna savivertę bei dvasinę pusiausvyrą. Kitiems vystosi menkavertiškumo jausmas, sukeliantis kompensacinį troškimą pirmauti visose srityse, būti lyderiais. Jie nepajėgia įveikti savo menkavertiškumo jausmo, jaučiasi vieniši, priklausomi nuo kitų, visiškai praradę pasitikėjimą savo jėgomis. Turintys menką savivertę žmonės jaučiasi nuskriausti, neįvertinti ir tai skatina autodestrukciją ir agresiją. Tuomet išgyvenamos krizės metu įsijungia patologiniai gynybiniai mechanizmai, kurie nepadeda išlikti, o tik stiprina kančią ir kaltės jausmą.

Ūmios krizės metu tokie žmonės gali mėginti nusižudyti. Prieš akis atsiveria nežinia dėl ateities, būseną sunkina socialiniai, somatiniai ir psichosomatiniai veiksniai. Suicidines mintis skatina ir tai, kad nuo jo nusisuka buvę draugai. Beje, psichoterapeutei kalbantis su bandžiusiais nusižudyti paaiškėdavo, kad jie iš tikrųjų nenorėjo mirti, bet buvo taip sunku iškęsti dvasinį skausmą, kad nematė kitos išeities.

Priklausomybė

"Egocentriški žmonės savo jausmus ir poreikius iškelia aukščiau visko. Mylimus asmenis jie vertina ne kaip asmenybes, bet kaip daiktus: "Aš tave myliu, vadinasi, man priklausai ir privalai paklusti", - sakė pokalbininkė.

Konsultuodama šeimas, kurios skiriasi, pastebėjo, kad tuo metu jų išgyventi jausmai nušvinta naujai, ryškiausiomis spalvomis. Dviese buvo saugiau ir lengviau dėl tam tikrų įgūdžių. O po skyrybų teks pradėti gyvenimą iš naujo, kankina nežinia: o jeigu ir vėl nepasiseks? Susimaišo meilė ir neapykanta, pavydas, kaltė, nuoskauda, ir viena dažniausių frazių skiriantis būna: "Tu sugriovei man gyvenimą!"

[url:3f7verv9]http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/liguista-meile-17296/[/url:3f7verv9]

Kontraceptikus vartojančioms moterims šie vyrai tampa nebe patrauklūs ir jos yra linkusios rinktis panašių genetinių kombinacijų partnerius. Taip yra todėl, kad dėl hormoninių pokyčių moterims nebūna vaisingų dienų ir organizmas „mano“, kad ji yra nėščia. O kas svarbiausia nėščiai moteriai evoliuciškai? Jai svarbiausia rasti žmones, kurie ja pasirūpins. Dažnai nėščiąja pasirūpindavo jos pačios šeima, t. y. panašių genetinių kombinacijų žmonės. Todėl kontraceptines tabletes gerianti moteris yra linkusi rinktis tokius partnerius, kurie padėtų jai išauginti atžalą.
[url:2rl21hkj]http://www.lrytas.lt/-13396602041337437066-kaip-kontraceptin%C4%97s-tablet%C4%97s-kei%C4%8Dia-moters-elges%C4%AF.htm[/url:2rl21hkj]

Betėvystės problema šiuolaikinėse šeimose

Michiaki Horie

Mes gyvename betėvėje visuomenėje. Daugelis žmonių tėvą turi tik įrašytą dokumentuose. Kitose šeimose jis nors ir esti fiziškai, bet kiek galėdamas vengia atsakomybės už žmoną ir vaikus. Su itin sunkiomis pasekmėmis šeimai tenka susidurti tuomet, kai per skyrybas tėvo visiškai nebetenkama.
[url:16r7unuf]http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=324&Itemid=93[/url:16r7unuf]

Dar vakar rašiau komentarą, kurio neišsiunčiau. Šiandiena tai skaitau kito žmogaus tartus. Ne identiški tačiau labai artimi.

"Nespėjau net apsidairyti, o jau buvau jo pagautas. Didžiulis politikos, darbo, svarbių susitikimų pasaulis, kuris buvo sugriebęs mane ir laikė nepaleisdamas, – šis pasaulis pasirodė silpnesnis nei ką tik gimęs kūdikis. Jis tapo svarbesnis už viską.

Mano didžiulei nuostabai, išmaudyti vaiką man tapo kur kas svarbiau nei nuteiti į nuostabią spektaklio premjerą. Paliūliuoti jį ant rankų tapo svarbiau nei peržiūrėti televizijos žinias. Pasaulis pasitraukė į šalikelę, o pagrindiniu keliu dabar važiavo vežimėlis, ir visa kita tapo nepageidautina, nes galėjo pažadinti kūdikį.

Greitai tapo aišku, kodėl jis stipresnis nei visas likęs pasaulis, vystykluose spurdėjo nepailstantis galingas meilės siųstuvas.
[url:3e3gosek]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-03-aleksejus-minkinas-kaip-gaila-kad-vaikai-uzauga-ir-tampa-zmonemis/83167[/url:3e3gosek]

Apie baubabus:

"Žmonių gyvenimo kelią lemia neišnagrinėtų, iki galo nesuformuotų emocinių ryšių suma, nerimastingumo lygis ir jo įveikimo būdai. Kuo asmuo prisiima mažesnę atsakomybę, tuo didesnį poreikį jis jaučia turėti antrąją pusę ir prie jos prisirišti. Tai nėra blogai, jei prisirišdami neprarandame savęs ir nepažeidžiame kito žmogaus ribų. Stiprus emocinis poreikis turėti kitą žmogų gali būti apibūdintas kaip nevisiškas atsiskyrimas arba neužbaigta, dalinė diferenciacija. Tokia asmenybė patenka į jausmų spąstus ir bando atrasti ramybę užsisklęsdama nuo aplinkos. Tačiau tai dar labiau stiprina susvetimėjimą. Norėdamas įtikti, toks žmogus susikuria apsauginį kevalą, ir tampa tuo, kuo jį nori matyti kiti: „Aš būsiu toks, kokio reikia aplinkai, o mums suartėjant – toks, kokio tau reikia, kad patikčiau.“ Didelį diferenciacijos laipsnį turintis žmogus nebijo susilieti su kitais. Jo vidinis „aš“ valdomas ne emocinių poreikių, o susideda iš tam tikrų įsivaizdavimų, įsitikinimų ir gyvenimo principų. Jis yra savarankiškas, nebijo atsakomybės. O menkos diferenciacijos asmuo yra priklausomas nuo tėvų ir partnerio. Jis nuolat ieško meilės ir patvirtinimo, atvirai nereiškia savo jausmų ir nepasitiki savimi."
[url:3vfqwy1y]http://www.lrytas.lt/-13406151981339683724-meil%C4%97s-trikampis-nei%C5%A1vengiamas-ir-net-b%C5%ABtinas.htm[/url:3vfqwy1y]

Aukšto socialinio intelekto žmogus pirmiausiai turi gerai pažinti save – savo asmenybę. Kiekvienas asmuo turi savitą įgimtų ir įgytų savybių asortimentą. Individo asmenybė išsiskiria savitumu, jai būdinga pastovių savybių sistema, lemianti šio žmogaus vietą konkrečioje bendrijoje. Asmenybė – tai išmoktas elgesys ir, norint ją suprasti, reikia suvokti, kokiomis sąlygomis ji formavosi.

Austrų psichiatras A. Adler, vienas asmenybės teorijų tyrėjų, akcentavo socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui. Mūsų elgesys gali būti suprastas tik atsižvelgus į supančią aplinką. Skirstydamas asmenybės tipus Adler nurodė socialiai naudingą tipą, kuriam būdingas didelis socialinis interesas – jis bendradarbiauja su kitais, siekia bendrų tikslų, yra empatiškas, duoda daugiau, nei gauna. Tai žmogus, turintis polinkį bendrauti ir rūpintis kitais. Jis yra aktyvus ir sprendžia problemas, kylančias tiek darbe, tiek gyvenime. Jis nebijo sunkumų ar daryti klaidų.
[url:2vb2bwqg]http://www.lrytas.lt/-13406167201338277874-p2-raktas-%C4%AF-s%C4%97km%C4%99-socialinis-intelektas.htm[/url:2vb2bwqg]

– mano sutuoktinis yra Dievo dovana man. Jis pats geriausias ir tinkamiausias man. Per jį man kalba Dievas. Mokomės sutuoktinyje pastebėti gerus dalykus ir juos akcentuoti (pvz.: mano vyras atėjo pirmas susitaikyti; mano žmona išklausė supykusius vaikus);

– tvirtai tikime, kad sutuoktinis nori man gero. Juk tuokėmės, norėdami būti laimingi bei trokšdami, kad mūsų sutuoktinis būtų laimingas. Dažniausiai patiriami pažeminimai, pykčiai kyla ne iš sutuoktinio piktavališkumo, o iš vienas kito nesupratimo. Ugdomės nuostatą, kad sutuoktinis man nori tik gero, bet jam ne visuomet pasiseka.

Apie ką kalbėtis?

Santuokinio pokalbyje kiekviena pora ilgainiui atranda savo temas, tačiau svarbu, kad tuo metu būtų kalbamasi apie save (net apie vaikus kalbant nereikėtų ilgiau užtrukti, nes apie juos galime prakalbėti valandų valandas ir iki savęs nebeprieiti). Kalbame po vieną – kitas atidžiai klausosi, bandydamas įsijausti į sutuoktinio išgyvenimus. Pvz., mes apžvelgiame prabėgusią savaitę ir: 1) papasakojame vienas kitam, kas įvyko, kas mus džiugino, kas skaudino; 2) padėkojame arba pasidžiaugiame vienas kitu; 3) pasikalbame, apie tai, kaip mums sekėsi būti vienam su kitu; 4) pasidalijame, kaip atpažinome Dievo veikimą savo kasdienoje.

Pokalbyje stengiamės susilaikyti nuo gynybos, komentavimo bei patarimų dalijimo. Supratome, kad svarbu kalbėtis ir apie skaudžius dalykus. Neišsakytos problemos krinta tarsi baobabų sėklytės į dirvą. Reikia jas išravėti (iškalbėti, suprasti), kol jos neišaugo į rimtus „baobabus“ ir neužgožė visų santuokos džiaugsmų.

[url:3h8n4f8k]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-07-19-seimos-akademija-sutuoktiniu-pokalbis/85077[/url:3h8n4f8k]

Aš nužudžiau savo sūnų... Jo vardas Erkiulis Waqas. Skubu patikinti, kad teisiškai viskas buvo teisinga. Jam tebuvo 6 savaites. Kodėl Jums rašau, gerbiamieji piliečiai? Tikrai ne todėl, kad bandyčiau išpirkti savo kaltę. Ne. O todėl, kad pabandyčiau įkišti pagalius į ratus tai medicinos daliai, kuri atlieka abortus.
[url:26lx10ke]http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/mano-istorija-as-nuzudziau-savo-sunu.d?id=59160897[/url:26lx10ke]

Mano vyras nuo pat santykių pradžios mano suirzimus ar nuotaikų kaitą (ar blogą nuotaiką) nurašydavo „mėnulio fazėms“. Kartais tai įtikindavo, nes iš tiesų sutapdavo su PMS, bet kartais man nuotaika subjurdavo būtent dėl jo elgesio. Kai bandydavau aiškintis ir sakyti, kad man galimai pataisytų nuotaiką vienas ar kitas jo žodis, prisilietimas ar poelgis, jis pareikšdavo apie „mėnulio fazes“ ir palikdavo su savo nuotaika kapstytis pačiai. Ir taip iki šiol.

Susitaikiau - erzina, bet išmokau pati sau pakelti nuotaiką. Nors iki šiol tai erzina - tarsi neturėčiau teisės apskritai pykti ar būti suirzusi. Tik dabar man kyla dar didesnis erzelis, kai jis nepripažįsta galintis ką nors pakeisti. Aš galiu pakeisti savo nuotaiką įdėjusi pastangų, tačiau kartais norisi, kad man padėtų vyras. Norisi ir jo atsakomybės. Nes aš jaučiu, kad būtent jis dažnai yra atsakingas už mano savijautą.

Kad ir pvz., kai pastarąjį kartą meiliai apsivijau rankomis jam kaklą ir prisipažinau, kad norėčiau kokio labai romantiško vakaro... Jis atsainiai pasakė: „Tai susikurk tą vakarą“.
[url:1u8iwscn]http://gyvenimas.delfi.lt/love/kas-atsakingas-uz-musu-laime.d?id=59106739[/url:1u8iwscn]