Rutinos pinklės ar kaip jos neprarasti

Ką gali padėti psichologas, jei žmonės vienas kitam neišsako savo nuomonės. Jei viduje kyla tylus konfliktas, tai gal pirmiausiai patys turėtų apie tai šnekėti.. Ar psichologas atsakys, kaip jaucia tą situacija autoriaus draugė, jei apie tai jie nesišneka. O ir kam merginą iškarto įvardinti kaip"primityvia", o moterų pasisakymus "nubobinti". Kam jau nera buvę santykiuose spragų??

Labai vairuojanti, as matau, kad autorius nelabai jaucia ta situacija, pasitenkinima/nepasitenkinima santykiais, nes jei viskas butu taip nuostabu, cia nerasytu.

Dar man idomu, ar autorius yra istikimas merginai(taip taip!), nes buna, kad vyrai isivaizduoja santykius esant nuostabius ir laksto i kaire "del ivairumo", o moterys tai lb greit instinktyviai pajunta ir atsala...

Visiskai pritariu...

Mixas, tau Pasileidusi_ draugiškai pasiūlė tiesiog pažvelgti į visą situaciją kitu kampu.
Ir apskritai šį kartą moteriškos pusės komentarai yra mano akimis žiūrint labai teisingi.
Suprask - tu vyras. Tu žvelgi iš savo pozicijos. Pasileidusi_ tave bandė užvesti ant kelio, kaip tai galėtų atrodyti moters akimis. Beje, ji teisi.
Tu nori, kad viskas būtų idealu. Taip nebūna. Bandau save prisiminti 5 metai po santuokos sukūrimo... Būna pas visus ir pasibarimų, ir laikinų atšalimų.
Bet šeima yra šeima ir tai yra visai kitoks motyvas moteriai saugojant santykius. O kur jūsų šeima?
Man asmeniškai juokingai skamba vyro teiginys, kad jis dievina savo moterį, jaučiasi vienišas, nes ji nevisada renkasi jo kompaniją, bet va - vesti laikas bus tik tada, kai turės namus ir t.t.
Niekad nepamiršk, kad kai kuriuos dalykus vyrai ir moterys mato skirtingai.

Kas trečia moteris išteka be meilės. Bet dar prieš žengdamos šį atsakingą žingsnį, jos jau žino, kad santuokoje nebus laimingos.

Tokią išvadą padarė sociologai, apklausę tūkstantį moterų, kurios neseniai išsiskyrė. Moterys prisipažino, kad netgi tą akimirką, kai ištarė „taip" savo išrinktajam, žinojo, kad teka ne už to vyro, kad nebus su juo laiminga, kas tas vyras jai visiškai netinka.

Ekspertai išskyrė 3 priežastis, kodėl moterys sąmoningai pasmerkia save nelaimingai santuokai.

Pagrindinė priežastis - moters amžius: jos bijo, kad jų laikas praeis, nesukurs šeimos, kai tuo tarpu draugės jau sūpuoja mažylius. Be to, jas spaudžia ir visuomenės nuomonė - jei esi vieniša, vadinasi, niekam neįdomi ir kažin ar būsi reikalinga, kai tau bus dar daugiau metų.

Antroji priežastis - moterys būna įsitikinusios, jog laikui bėgant pamils savo vyrą. Jos įteigia sau, kad gyvenimo palydovas yra geras žmogus, kad bus įmanoma nugyventi amžių „ilgai ir laimingai". Bet paprastai toks racionalus pasirinkimas baigiasi skyrybomis...

Ir trečioji priežastis - daugelis moterų tuokiasi vien tik dėl to, kad nemato jokios alternatyvos, mano, kad geresnio vyro vis tiek jau nesutiks. Kaip sakoma, suveikia paskutinio šanso principas.

Psichologai, išnagrinėję tyrimo rezultatus, pasiūlė moterims neskubėti ištekėti, kad ateityje neįskaudintų nei savęs, nei savo partnerio. Juk tokios žaizdos gyja ilgai, o skyrybos pagal žmogaus patiriamo streso lygį yra antroje vietoje (po sutuoktinio mirties).

Esu moteris ir nesiginciju su tokia statistika. Esu 26, vienisa, labai uzsiemusi ir visiskai laiminga Maza to, issiskyriau su vaikinu, su kuriuo draugavau 6 metus (jau pries pora metu) savo iniciatyva ir neabejoju, kad istekesiu, sukursiu seima ir sutiksiu savo zmogu, kai... panoresiu , dabar esu uzsiemusi kitais dalykais. Manau, itin svarbu tureti savo vidini pasauli, o vyras, seima yra tik su zmones, kad kad per SAVO gyvenima butu lengviau eiti kartu.

.[/quote]va šitas pribaigė. Kaip tai neves? aišku kad aš ją vesiu. O iš kur ištraukėte kad aš su ja ilgai negyvensiu? 5 metai po poros jau ir į mokyklą pradeda eiti. O jums kaip matau tai labai mažai ar ne?[/quote]

Matot, kam problem... Jus akcentuojate, kad tai jusu zmogus, kad jus ja vesite, kad tai zinojote, zinote, bet kol jus kalbate, jai gali pasirodyti, kad JUS nesate jos zmogus... Ir bijau, kad taip pradeda nutikti. Penki penki metai, kuriuose jauciates pakankamai saugiai, kad vestumete ja po desimt ar po penkiolikos, bet ar toks pasirinkimas teisingas/ ar tik nepralauksit "savo zmogaus"?

Dar kas liecia bustus - cia tik juokingi pasiteisinimai, susituoke zmones ir nuomuojamuose butuose, ir bendrabuciuose, ir pas tevus gyvena - ta,m ir yra santuoka, kad kurtumete viska nuo nulio. Kur buvo jusu drauges klaida - dave viska jums tam, kad dabar nematytumete motyvu jos vest.

"Svečias"parašė tiesiai šviesiai ir atvirai,gal kiek kategoriškai,bet kitiems vyrams būtent tik tokia kalba ir suprantama.Pilnai palaikau tą nuomonę.

Atsakysiu tam kuris neturi pinigėlių Jūs klausėt ar aš žinau kas yra santuokos sakramentas.Taip,žinau.Tai Dievo ir bažnyčios,bei liūdininkų akivaizdoje vyro ir moters duota priesaika:gerbti ir mylėti,rūpintis vienas kitu ir varge ir džiaugsme.Tai sajunga kurią sudaro sutuoktiniai savo ateities bendro gėrio kūrimui.Tai apsisprendimas būti besąlygiška vienuma-neišardomumas!Tai ką Dievas sujungė žmogus lai neišskiria ir t.t.

Taigi jus pats,kaip sakot,ieskot slieku, bet nepagaunat esmes. Megina akivaizdziai pradeda abejoti jumis kaip isrinktuoju, gailetis, kad leidzia su jumis veltui graziausius savo metus. Kita vertus, jei ji isties abejoja, ar esate jos zmogus - gal geriau pries nei po?

O jei nenorite nei tuoktis, nei paleisti, tai, nebijodamas skyrybu skausmo ir prisirisimo nevadindamas meile, ja paleiskit ir ieskokit kitos arba kreipkites i psichoterapauta, kad padetu susivokti savyje.