Rutinos pinklės ar kaip jos neprarasti

Sveiki visi,
jau gan senokai paskaitinėju jūsų forumo žinutes, radau daug atsakymų į savo klausimus, kurie padėjo šiek tiek pagerinti savo situaciją. Bet panašu kad prireikė ekstra pagalbos.
Trumpa istorija, na gal ir nevisai trumpa.
Su dabartine mergina Liepos mėnesį atšventėm 5-kių metų jubiliejų. Susipažinę prieš penkerius metus, kartu apsigyvenom praėjus, praktiškai porai savaičių nuo pažinties dienos.
Aš tuo metu išgyvenau sunkias skyrybas, po trejų metų buvimo ir gyvenimo kartu. Ji laisva mergina, tik grįžusi iš studentų mainų programos.
Viskas atrodė idealu. Tiesa pasimatymų pas mus daug nebuvo, iš kur jų bus, jei daugiau laiko praleisdavom kartu, nei atskirai.
Bet ta pradinė susižavėjimo fazė panašu kad mums abiems apsuko galvas.
kadangi jai reikėjo kažkur apsigyventi, norint toliau mokytis, o aš nekenčiau vienatvės tai ir nutarėm, kad ji gyvens pas mane.
Aš dirbantis vyras, ji studentė. Viskas gražu ir idealu.
Grįždavau per piet pavalgyti. Ji mielai visad pataisydavo vakarienę.
Nors pinigėlių niekad nebūdavo labai daug, bet jų užtekdavo. kadangi abu buvome veik pliki ir basi, o už nugaros nebuvo turtingų tėvelių. Tad visą buitį teko kurtis patiems. Aš gyvenau privačiame name, išnuomotame vieno kambario bute. Ir neturėjau visiškai nieko. Ji taip pat. Po truputuka kūrėmės buitį. Su dideliu džiaugsmu pirkome pirmuosius mūsų indus, stalo įrankius. Vėliau buitinę techniką. ir taip gyvenome. Atrodo viskas gražu kaip toje pasakoje. Apie meilę nekalbu. Ji buvo akivaizdi.Aš ją pamilau, ji mane irgi. Žvakės, paties pieštos atvirutės, ilgi naktiniai pokalbiai matyt davė savo vaisių.
Esu švelnus rūpestingas ir atidus vyras.
Tarkim jei ji nori nusipirkti batelius, aš visad stengsiuosi kad ji pirktų brangesnius, o aš pirkčiau pigesnius. Ir taip yra ne tik su avalyne, bet ir su viskuo kitu.
Žodžiu šeimos biudžete taupau savo sąskaita. Drabužius nešioju tol kol galiu juos nešioti.
Laikui bėgant šeimininkė leido pasidaryti namų remontą. Tris vasaras iš eilės per atostogas dariau namų remontą, tam kad galėtume bent kiek gražiau gyventi. Vėliau šeimininkė pasiūlė kraustytis į pirmą aukštą. Ten yra du kambariai, virtuvė, dušas.
Laikui bėgant apsirūpinome buitine technika, nusipirkome šiokį tokį mašiniuką.
Kiekvieną rytą keliamės kartu. Kol ji eidama į wc pajungia virdulį, pataiso rytinę arbatą. Aš tepu sumuštinius. Vėliau vežu ją į darbą, po darbo važiuoju jos parsivežti. kadangi jos darbas neturi konkretaus laiko rėmų, tad tenka ir palūkėti. kartais valandą, kartais netgi dvi.
Grįžę namo dažniausiai vakarienę taisomės kartu. Kol aš suruošiu mėsą, ji paruošia garnyrą. Sriubas, troškinius, kepsnius, dažniausiai ruošiu aš.
Aišku yra kilę ir konfliktų. Kelis kartus dėl jos pavydo, kelis kartus dėl mano. bet visad konfliktuose nusileisdavau. Žinau kad santykiuose vienas visuomet turi būt nuolaidesnis.
Taip ir gyvename, bet,
pabaigusi mokslus per pažintis ji pakliuvo į neblogą darbą, per porą metų padarė karjerą. ir dabar uždirba už mane dvigubai. Daug laiko praleidžiame kartu, na veik Kiekvieną vakarą. Na ir kartais savaitgalius. Turiu aistrą, esu aistringas žvejys. Tad kartais per savaitę kartą, ar savaitgaliui išvažiuoju meškerioti.
Viskas būtų idealu, bet pastebėjau kad ji nuo manęs tolsta.
Vietoje to kad kartu pažiūrėtume kokį nors filmą, jai labiau patinka laiką leisti facebooke, besiklausant mėgstamos muzikos.
Tas pats kartojasi man meškeriojant. Aš tai suprantu, kai ji pramogauja internete neturėdama ką veikti. Bet kai tą patį daro būnant kartu namuose darosi jau nebeįdomu.
Aš pradedu jaustis vienišas. Nuolat pasakau jai kaip aš jaučiuosi, kad ją myliu, kad man su ja gera. Bet ji to man nebesako. Niekada nesišvaistė tuo stebuklingu žodžiu myliu, bet dabar jau turbūt kokie keturi mėnesiai kai iš jos jo negirdėjau. Į klausimą ar tu mane myli, neatsako. Į klausimą kodėl būni kartu jei nemyli, atsako kad tikriausiai myli.
Intymus gyvenimas, jai atsisakius kt, tik pagerėjo. tad mylimės mes aistringai ir maloniai.
Mėginu suprasti, ką aš darau ne taip. Kodėl ji atšalo nuo visko, ką mes su tokiu azartu ir užsidegimu kūrėm. 5 metai nemažas laiko tarpas. Suprantu, ji nori ištekėti, bet kažkada kai kalbėjom abu nutarėm kad pirma būstas, santuoka po to. O dabar aš jau bijau pirštis, bijau kad galiu išgirsti neigiamą atsakymą.
maniau kad galbūt bėda yra intymume, bet ne. Sako kad aš jai pirmasis su kuriuo pastoviai jaučia pasitenkinimą. Ko atseit anskčiau nieko panašaus nėra buvę, nors partnerių ji yra turėjusi daugiau už mane.
Galbūt problema yra mano išvykose meškerioti? Bet ji pati sako kad labai gerai kad išvažiuoji, kad reikia pabūti atskirai, ir vienas nuo kito pailsėti. Atseit vienas kitam nusibosti.
Ir tikrai, grįžus po žūklės ji noriai su manimi bendrauja, pasakoja kaip sekasi draugams ar giminėms. Arba ką ji nuveikė per savaitgalį.
Vakare einant miegoti aš visuomet ją apsikabinu. Ryte atsibudus irgi pasiglamonėjam.
Atrodo kur problema?
Problema jos šaltume. Jos nenore veikti kažką kartu. PVZ vietoje nuėjimo į kiną-internetas, vietoje pasivaikščiojimo-internetas.
Siūliau nekartą, kad užsidekim žvakių, isipilkim vyno, na praleiskim laiką romantiškai. Tai dažniausiai ji to vengia motyvuodama kad pavargo darbe, nors man atrodo kad ji bijo atviro pokalbio, ir savo paties atsakymų. Ji niekada nebuvo labai emocingas žmogus.
Suprantu kad jai liūdna dėl to, kad dvi geriausios draugės emigravo. Draugių ji praktiškai nebeturi, bendrauja tik su keliomis internetu. paskutiniu metu pradėjo bendrauti su buvusiomis simpatijomis. Bendravimas, gal labiau virtualus. Labas, kaip sekasi, kaip gyveni žodžiu nieko rimto.
na ji bent jau neslepia to. Kad pvz susirašinėja sms su buvusiu draugu.
Man nuo to tikrai neskauda, nes aš ir pats kartais parašau faceboke ar skype buvusai simpatijai.
Bet labai skaudu, kai tavo mylimas žmogus renkasi virtualų pasaulį, nei tave esantį šalia.
Kaip yra pas jus? kaip leidžiat laisvalaikį? galbūt aš tiesiog dar su rožiniais akiniais mėginu kurti tai ko neįmanoma sukurti.
Juk taip norėtusi apsikabinus pažiūrėti kokį gerą filmą, ar išeiti pasivaikščioti. Galų gale retkarčiais išsivežti ją į gamtą, paplaukioti valtimi. pakepti bubles su svogūnais lauže kartais taip ir būna, jai tai patinka, bet iš pradžių tenka ir susipykti, kol ją kur nors išsitempi.
Suprantu jei mes abu esame užsiėmę savo pavadinkime hobiu tuo pačiu metu. pvz aš gaminu spininginius masalus, ar tvarkau draugų žūklės inventorių ( ričių remontas). Bet kai aš sėdžiu ir žiūriu tv, siūsdamas jai signalus, kad nuveikime kažką kartu, ji čiumpa loptopą, ir mauna į kitą kambarį. Motyvas kad netrukdyčiau tau.
O man liūdna, ir aš jaučiuosi vienišas... ir nebemylimas...

"pirma būstas, santuoka po to"

ne nuo to galo pradėjote... štai ir rezultatas.

Kokiu tikslu pradėjote kartu gyventi? Dėl patogumo, naudingumo kaip rašei? Na pavartojote vienas kitą (naudingai) ir baigėsi tariama "meilė", teisingiau susižavėjimas, įsimylėjimas, aistra. Meilė yra žymiai daugiau nei gražūs romantiški jausmai.

Mano manymu, tas "pagyvenkim kartu" nepasiteisino, nes skirybų skaičius tik auga. Gyvenant kartu niekada nebus taip, kad visą laiką būsite tik pakylėjime, rutina ir kasdienybė visada šalia, gal būt reikia mokėti ją ramiai priimti. Na, o kompai - šio amžiaus jėga, o taip pat kliutis, jei per tai nebematai savo artimo žmogaus

Žmonės būna skirtingi, nevienodai jiems reikia artumo. Gal jūsų draugė iš tų, kurioms užtenka mažiau bendravimo negu jums? Gal tiek artumo ir bendravimo, kiek reikia jums, ją dusina? Kol buvo pradinis susižavėjimas ir įsimylėjimas, jai tai taip pat tiko, o dabar yra per daug? (juk sakėt, kad ji nelabai emocinga)
Kita hipotezė : įsimylėjimas blėsta, o meilė neužauga...Dėl to ji pati dabar pasimetusi. Aišku, būtų kvailoka iš jos pusės viską mesti ir ieškoti naujo įsimylėjimo,jei jūs jai brangus, bet kartais žmonės taip elgiasi.
Tik kiek aš supratau, ji niekuom nesiskundžia? Gal jai visiškai gerai ir jai šioks toks nutolimas su metais, visai natūralus? Akivaizdu, kad tai netenkina jūsų. Gal vietoj priekaištų, ar tiesioginių kvietimų, vertėtų priminti momentus, kai buvo smagu dviese ir pasiūlyti padaryti ką nors panašaus?
Dar -parašėte apie jos uždirbamą dvigubą atlyginimą ir daugiau nė žodžio apie tai. Gal tame problema? Vyrai dažnai kompleksuoja dėl to. Gal nejaukiai dėl to jausdamasis, ieškot ženklų, kad ne viskas gerai?
Be abejo, galima galvoti ir apie jos naujus įsimylėjimus ir tai, kad jūsų išsilavinimo ir pomėgių skirtumai atšaldė jūsų santykius. Gal atsiradusiam senam draugui iš naujo pajuto susižavėjimą?
Hipotezių daug, bet gal netinka nė viena, nes nors jūsų laiškas ilgas, bet iš jo labai sunku spręsti, kas nutiko ir, kodėl jūs taip jaučiatės. Daug rašot, kaip buvo ir kas dabar nebe taip, bet nieko nerašot apie tai, kas be įsimylėjimo, jus suartina. Ar turite bendrų draugų, bendrų pomėgių? Kaip abu reaguojate į tai, kad jūsų išsilavinimas ir pajamos skiriasi, ar kalbate apie tai? Kaip į jūsų gyvenimą kartu reaguoja jūsų abiejų tėvai?
Daug klausimų. Nebūtina į juos atsakyti. Čia tik jums pamąstymui. Gal rasite atsakymus.

"pagyvenkim kartu" nuo "santuokos" niekuo nesiskiria. Zodziu zaismas.
Myleti tai vienas del kito.

Pirma menesiui vienam nuo kito.

Hm..partnere jaucia tustuma, kuri atsiranda isblesus susizavejimo stadijai ir kazko negaudama tapo abejinga. Situacija panasi i skaityta cia: http://www.knyguklubas.lt/informaciniai ... kalba.html
Nereklamuoju, bet abiems turint noro tikrai turetu padeti ten surasyti patarimai ir pavyzdziai

Būtent ir yra skirtumas "pagyventi" ir santuoka Santuokos pagrindas - pažadas vienas kitam ir prieš Dievą mylėti, kad ir kas benutiktų, gerbti vienas kitą, rūpintis, t.y. pasižadi ištikimai įveikti viską, visus sunkumus (tame tarpe ir rutiną). Pagyvenimo atveju - "man dzin, niekam nieko nepažadėjau" ... sekantis pabandymas, paskui sekantis ir .t.t kol "veža", ant bangos jaumai.
Normaliai moteriai toks nepastovumas ir neapibrėžtumas kelia nepasitikėjimą partneriu ir įtampą, nors dažnai ir pati to nesugeba įvertinti.

Jei moteriai atrodytu reiksminga santuoka, ji bent uzuominomis tai parodytu. Kas liecia "pries Dieva" - tai pagal mano ilgamecius stebejimus, tikrai nesulaiko nuo skyrybu ir nesantaiku.
Galbut lipimas karjeros laiptais daro itaka jos elgesiui.Ir dar uzkliuvo, autoriau, jusu abieju bendravimas su buvusiom simpatijom. Man asmeniskai tai butu nepriimtina ir nepateisinama. Ir nepaaiskinama - kas gali traukti su tuo zmogum is praeities vel bendrauti, jei turi savo mylimaji? Kokia prasme?

Mano tasai komentaras buvo.
Tai jau tikrai, sukisti i pazadu remus net ir tuos kurie suka skirtingais keliais, o stai santuokos saistai padarys kazka antgamtisko.
Zadeti net ir tuomet kai nezinai kas tai yra.

"Normaliai moteriai toks nepastovumas ir neapibrėžtumas kelia nepasitikėjimą partneriu ir įtampą, nors dažnai ir pati to nesugeba įvertinti"
Tokiai moteriai deretu ieskoti psichologu pagalbos.

konkretaus tikslo nebuvo. Per tuos penkerius metus, nei karto nepasigailėjau, gal pradėjom kartu gyventi po poros savaičių, jaučiau kad tai mano žmogus, ir dabar tai jaučiu. Ji taip pat nė karto nepasigailėjo.
Manau kad per metus laiko buvimo kartu, aš ją o ji mane pažino tiek kiek būtų pažinusi per 4-5 draugavimo.
[quote:4tr9fxff]Gal jūsų draugė iš tų, kurioms užtenka mažiau bendravimo negu jums?[/quote:4tr9fxff]
ji nekartą man tai yra sakiusi, kad nepatinka jai tokie cackai patackai.
[quote:4tr9fxff]įsimylėjimas blėsta, o meilė neužauga...[/quote:4tr9fxff]
na jai tai yra pirmoji rimta draugystė, su tikslu sukurti šeimą, turėti vaikų. Gal tiesiog ji pati nežino, kas su ja darosi.
Atsiminiau kai sirgau, ir gan rimtai tai pora naktu nė bluosto nesudėjo, rūpinosi manimi, vis dėdama kompresus kad tik numuštų karšti. Matyt myli, ir rūpi.
[quote:4tr9fxff]Tik kiek aš supratau, ji niekuom nesiskundžia? Gal jai visiškai gerai ir jai šioks toks nutolimas su metais, visai natūralus?[/quote:4tr9fxff]
manau kad jūs teisi. Galbūt tiesiog aš ieškau sliekų ten kur jų nėra...
[quote:4tr9fxff]pie jos uždirbamą dvigubą atlyginimą ir daugiau nė žodžio apie tai. Gal tame problema?[/quote:4tr9fxff]
nemanau, problemos čia tikrai nėra. Buvo laikas kai aš uždirbau daugiau, dabar bestudijuojant sunku susirasti gerai apmokama darba, plius jei ne pažintys, jai nebūtų pavykę įsidarbinti tokioje geroje vietoje, ir pagal dabartinius vertinimo kriterijus aš už ją vistik gaučiau dvigubai daugiau.
[quote:4tr9fxff]Ar turite bendrų draugų, bendrų pomėgių? Kaip abu reaguojate į tai, kad jūsų išsilavinimas ir pajamos skiriasi, ar kalbate apie tai? Kaip į jūsų gyvenimą kartu reaguoja jūsų abiejų tėvai?[/quote:4tr9fxff]
na draugai laikui bėgant visi tavo bendri, išskyrus mano žvejybinius draugus. Pomėgiai mūsų irgi daugmaž panašūs, gaminti, pasivaikščioti, keliauti.
Iš kur jūs ištraukėte kad mūsų išsilavinimai skiriasi?

dėl pajamų kartais ji užmeta tokią frazę, kad va aš tiek uždirbu, o negaliu sau leisti to ir ano. Kita vertus, ji pati save riboja, ir to ribojimo pasekmes mėgina kažkam suversti. Niekada jai nedraudžiau to ko ji nori. Ar tai brangios mano akim žiūrint kirpyklos, ar dar vieno skudurėlio į spintinę kolekciją.
[quote:4tr9fxff]jusu abieju bendravimas su buvusiom simpatijom[/quote:4tr9fxff]
o kas čia tokio? argi ji yra mano nuosavybė? tikra ne. Taip pat kaip ir aš jos. Tiesiog mums gera eiti šalia vienas kito, tad ir einame.
Kas čia blogo, jei nusiunti vieną kitą žinutę su tekstu labas kaip tau sekasi?
Ribas męs puikiai žinome, ir jų neperžengiame.

na nepykit broliai ir seserys, bet su santuokos ir gyvenimo kartu sąvokomis tai nusisvaigot iki begalybės. Dievu dabartinis jaunimas nebetiki, tad ir priesaika prieš dievą nieko nereiškia. Priesaika vienas kitam ir pasižadėjimas taip.
Na vėlgi, o kas tai yra santuoka?
Dviejų širdžių, dviejų algų suma.
Tad ar kažkas pasikeis, kad su moterimi susituoksi, bet vistiek gyvensi toje pačioje vietoje? iš to paties atlygio? nemanau. Viskas bus taip pat kaip ir buvę. manau kad įrašas CMS nieko nereiškia. galbūt žada daugiau problemų ir išlaidų nepavykus santuokai