Svečias: Sveiki visi,
jau gan senokai paskaitinėju jūsų forumo žinutes, radau daug atsakymų į savo klausimus, kurie padėjo šiek tiek pagerinti savo situaciją. Bet panašu kad prireikė ekstra pagalbos.
Trumpa istorija, na gal ir nevisai trumpa.
Su dabartine mergina Liepos mėnesį atšventėm 5-kių metų jubiliejų. Susipažinę prieš penkerius metus, kartu apsigyvenom praėjus, praktiškai porai savaičių nuo pažinties dienos.
Aš tuo metu išgyvenau sunkias skyrybas, po trejų metų buvimo ir gyvenimo kartu. Ji laisva mergina, tik grįžusi iš studentų mainų programos.
Viskas atrodė idealu. Tiesa pasimatymų pas mus daug nebuvo, iš kur jų bus, jei daugiau laiko praleisdavom kartu, nei atskirai.
Bet ta pradinė susižavėjimo fazė panašu kad mums abiems apsuko galvas.
kadangi jai reikėjo kažkur apsigyventi, norint toliau mokytis, o aš nekenčiau vienatvės tai ir nutarėm, kad ji gyvens pas mane.
Aš dirbantis vyras, ji studentė. Viskas gražu ir idealu.
Grįždavau per piet pavalgyti. Ji mielai visad pataisydavo vakarienę.
Nors pinigėlių niekad nebūdavo labai daug, bet jų užtekdavo. kadangi abu buvome veik pliki ir basi, o už nugaros nebuvo turtingų tėvelių. Tad visą buitį teko kurtis patiems. Aš gyvenau privačiame name, išnuomotame vieno kambario bute. Ir neturėjau visiškai nieko. Ji taip pat. Po truputuka kūrėmės buitį. Su dideliu džiaugsmu pirkome pirmuosius mūsų indus, stalo įrankius. Vėliau buitinę techniką. ir taip gyvenome. Atrodo viskas gražu kaip toje pasakoje. Apie meilę nekalbu. Ji buvo akivaizdi.Aš ją pamilau, ji mane irgi. Žvakės, paties pieštos atvirutės, ilgi naktiniai pokalbiai matyt davė savo vaisių.
Esu švelnus rūpestingas ir atidus vyras.
Tarkim jei ji nori nusipirkti batelius, aš visad stengsiuosi kad ji pirktų brangesnius, o aš pirkčiau pigesnius. Ir taip yra ne tik su avalyne, bet ir su viskuo kitu.
Žodžiu šeimos biudžete taupau savo sąskaita. Drabužius nešioju tol kol galiu juos nešioti.
Laikui bėgant šeimininkė leido pasidaryti namų remontą. Tris vasaras iš eilės per atostogas dariau namų remontą, tam kad galėtume bent kiek gražiau gyventi. Vėliau šeimininkė pasiūlė kraustytis į pirmą aukštą. Ten yra du kambariai, virtuvė, dušas.
Laikui bėgant apsirūpinome buitine technika, nusipirkome šiokį tokį mašiniuką.
Kiekvieną rytą keliamės kartu. Kol ji eidama į wc pajungia virdulį, pataiso rytinę arbatą. Aš tepu sumuštinius. Vėliau vežu ją į darbą, po darbo važiuoju jos parsivežti. kadangi jos darbas neturi konkretaus laiko rėmų, tad tenka ir palūkėti. kartais valandą, kartais netgi dvi.
Grįžę namo dažniausiai vakarienę taisomės kartu. Kol aš suruošiu mėsą, ji paruošia garnyrą. Sriubas, troškinius, kepsnius, dažniausiai ruošiu aš.
Aišku yra kilę ir konfliktų. Kelis kartus dėl jos pavydo, kelis kartus dėl mano. bet visad konfliktuose nusileisdavau. Žinau kad santykiuose vienas visuomet turi būt nuolaidesnis.
Taip ir gyvename, bet,
pabaigusi mokslus per pažintis ji pakliuvo į neblogą darbą, per porą metų padarė karjerą. ir dabar uždirba už mane dvigubai. Daug laiko praleidžiame kartu, na veik Kiekvieną vakarą. Na ir kartais savaitgalius. Turiu aistrą, esu aistringas žvejys. Tad kartais per savaitę kartą, ar savaitgaliui išvažiuoju meškerioti.
Viskas būtų idealu, bet pastebėjau kad ji nuo manęs tolsta.
Vietoje to kad kartu pažiūrėtume kokį nors filmą, jai labiau patinka laiką leisti facebooke, besiklausant mėgstamos muzikos.
Tas pats kartojasi man meškeriojant. Aš tai suprantu, kai ji pramogauja internete neturėdama ką veikti. Bet kai tą patį daro būnant kartu namuose darosi jau nebeįdomu.
Aš pradedu jaustis vienišas. Nuolat pasakau jai kaip aš jaučiuosi, kad ją myliu, kad man su ja gera. Bet ji to man nebesako. Niekada nesišvaistė tuo stebuklingu žodžiu myliu, bet dabar jau turbūt kokie keturi mėnesiai kai iš jos jo negirdėjau. Į klausimą ar tu mane myli, neatsako. Į klausimą kodėl būni kartu jei nemyli, atsako kad tikriausiai myli.
Intymus gyvenimas, jai atsisakius kt, tik pagerėjo. tad mylimės mes aistringai ir maloniai.
Mėginu suprasti, ką aš darau ne taip. Kodėl ji atšalo nuo visko, ką mes su tokiu azartu ir užsidegimu kūrėm. 5 metai nemažas laiko tarpas. Suprantu, ji nori ištekėti, bet kažkada kai kalbėjom abu nutarėm kad pirma būstas, santuoka po to. O dabar aš jau bijau pirštis, bijau kad galiu išgirsti neigiamą atsakymą.
maniau kad galbūt bėda yra intymume, bet ne. Sako kad aš jai pirmasis su kuriuo pastoviai jaučia pasitenkinimą. Ko atseit anskčiau nieko panašaus nėra buvę, nors partnerių ji yra turėjusi daugiau už mane.
Galbūt problema yra mano išvykose meškerioti? Bet ji pati sako kad labai gerai kad išvažiuoji, kad reikia pabūti atskirai, ir vienas nuo kito pailsėti. Atseit vienas kitam nusibosti.
Ir tikrai, grįžus po žūklės ji noriai su manimi bendrauja, pasakoja kaip sekasi draugams ar giminėms. Arba ką ji nuveikė per savaitgalį.
Vakare einant miegoti aš visuomet ją apsikabinu. Ryte atsibudus irgi pasiglamonėjam.
Atrodo kur problema?
Problema jos šaltume. Jos nenore veikti kažką kartu. PVZ vietoje nuėjimo į kiną-internetas, vietoje pasivaikščiojimo-internetas.
Siūliau nekartą, kad užsidekim žvakių, isipilkim vyno, na praleiskim laiką romantiškai. Tai dažniausiai ji to vengia motyvuodama kad pavargo darbe, nors man atrodo kad ji bijo atviro pokalbio, ir savo paties atsakymų. Ji niekada nebuvo labai emocingas žmogus.
Suprantu kad jai liūdna dėl to, kad dvi geriausios draugės emigravo. Draugių ji praktiškai nebeturi, bendrauja tik su keliomis internetu. paskutiniu metu pradėjo bendrauti su buvusiomis simpatijomis. Bendravimas, gal labiau virtualus. Labas, kaip sekasi, kaip gyveni žodžiu nieko rimto.
na ji bent jau neslepia to. Kad pvz susirašinėja sms su buvusiu draugu.
Man nuo to tikrai neskauda, nes aš ir pats kartais parašau faceboke ar skype buvusai simpatijai.
Bet labai skaudu, kai tavo mylimas žmogus renkasi virtualų pasaulį, nei tave esantį šalia.
Kaip yra pas jus? kaip leidžiat laisvalaikį? galbūt aš tiesiog dar su rožiniais akiniais mėginu kurti tai ko neįmanoma sukurti.
Juk taip norėtusi apsikabinus pažiūrėti kokį gerą filmą, ar išeiti pasivaikščioti. Galų gale retkarčiais išsivežti ją į gamtą, paplaukioti valtimi. pakepti bubles su svogūnais lauže kartais taip ir būna, jai tai patinka, bet iš pradžių tenka ir susipykti, kol ją kur nors išsitempi.
Suprantu jei mes abu esame užsiėmę savo pavadinkime hobiu tuo pačiu metu. pvz aš gaminu spininginius masalus, ar tvarkau draugų žūklės inventorių ( ričių remontas). Bet kai aš sėdžiu ir žiūriu tv, siūsdamas jai signalus, kad nuveikime kažką kartu, ji čiumpa loptopą, ir mauna į kitą kambarį. Motyvas kad netrukdyčiau tau.
O man liūdna, ir aš jaučiuosi vienišas... ir nebemylimas...
Sveikas,
nuoširdus ir atviras tavo laiškas!Kita vertus, toks keistas. Skaitant susidare ispudis, kad slepi savo nepasitenkinima, bandai visaip pateisinti - "suprantu, kad jai taip", "gal yra taip ir taip", "gal cia ieskau slieku" ir tt., toks ispudis, kad besinerdamas is kailio sieki sudaryti puikiu santykiu ispūdi (sau) pasakodamas, kaip kartu darot sumustinius, ir uz kadro lieka tai, kas juose nera gerai. Neklausyk cia rasinejanciu nepatenkintu bobu, kurias paliko vyrai nevede ar kurios cia lieja asmenines nuoskaudas - vestuves tikrai nera iseitis. Zmogau, susizavejimas, aistra, net jei jie ir labai dideli - tai dar nera meile.
Kad daug nepilstyciau,duosiu tau paprasta patarima - pabandyk apie tai pasikalbeti su psichologu ty parasyti jam laiska internetu, yra tokiu puslapiu, kur tai imanoma, pvz., http://www.baltai.lt/psichologija/viewt ... f=70&t=312 arba tame paciame delfyje.
Ne del to kad butum "nenormalus" , is patirties galiu pasakyt, kad, ypac santykiuose, geriau uz pokalbi su tokiu zmogumi nieko nerasi...
O kas is mano puses butu - prisiminti tai, kas jus junge apart jausmu, aistru. Kas liecia tavo mergina, apskritai ji nepasirode itin idomi moteris... netgi primityvoka. Idomiosmoterys veza, ne sedi kompiuteryje tam, „kad netrukdytu"!
Tikrai nemanau, kad ji atsalo del to,kad nevedei.
Patikek, jei butum svarbiausias pasauly, ji pasistengtu... nes daugiau laiko skirt mylimam zmogui ar ji apkabint - tikrai nera sunkiausias pasauly uzdavinys Tave zudo jos budas, saltumas. Dar. Is tavo laisko susidaro ispudis, kad per daug atsakomybes prisiimi ant saves... Buk tvirtesnis, kategoriskai issakyk nuomone, nebijok supykt.. Kartais tai labai veikia. O siaip jei ji tolsta, nebijok jos fanatiskai prarast - kas zadeta, bus kaippadeta, kas neskirta, neturesi amzinai. Situacija vertink blaiviai, negyvenk iliuzijose. Sekmes
