Vaikinas labai skupus.

[quote="ugnelė]
Vakarienės netaupymas - tai ne brangių ingredientų naudojimas. Tai iš idėjos darymas tai, ką sumanei. Gera vakarienė gali būti tik vynas, bet plius programa su avantiūra be piniginių išlaidų ar bilietai į teatrą. Gera vakarienė yra ir elementariausio omleto labai įdomus receptas ar ekstravagantiškas desertas! Aš būtent neakcentuoju dovanų. Aš akcentuoju, kad toks skrupulingas skaičiavimas pabrėžia nepagarbą - toks yra mano supratimas. Aplamai laimė ne piniguose ir ne jų kiekyje, o gal pačiame požiūryje į pinigus ir jų parskirstymą.
P.S. namie šeimos pinigus valdžiau aš, prisipažįstu... 20 metų paimtą kreditą būstui grąžinau per 5 metus, nors vyras siūlė mažiau taupyti...[/quote]

Del tiesmuko centu skaiciavimo ir as pritariu,tai nera normalu, o ir tie centai jokio ryskesnio nuostolio neinesa. Taciau bendru atveju dalinimasis islaidu per puse - mano suvokimu viskas normalu. Viena karta vienas padaro vakariene, kita karta kitas ir tt. I atlyginimo dydzio skirtumus reiketu atsizvelgti tada, kai atlyginimai labai skiriasi, nes 10 tukst/men uzdirbantis zmogus tures brangesnes islaidas ir pramogas, negu 1000lt/men. Ir 1000lt/men uzdirbanti zmogu versti per puse moketi pvz. uz kokio nors buriavimo reikmenis (kas yra labai brangu) yra negarbinga.
Centu as niekada neskaiciuodavau, visada kavinese apmokedavau bendra saskaita, ir pats benzina pyliau, taciau patarnavimus visada mokedavom per puse, ir maista pirkdavom per puse, nors paskola uz buta mokejau ir moku tik as. Tai ar cia mazai moteriai? Nepagarba susimesti bent ant pramogu gyvenant kartu? Tarp kitko, budavo laikas kai as uzdirbdavau zymiai zymiai daugiau negu vidurkis, nors ant manes paziurejus taip ir neatrode (viskas isejo i kredita). Taciau ta aisku zinojo moteris su kuria gyvenu.. ir jai buvo nesuvokiama kaip as parduotuveje perku batus uz 100lt, kai galeciau pirkti uz 300... ir kaip jai negaliu nupirkti batu uz 500... progu taigi visada atsiranda... Buvo viena karta netgi numestas priekaistas, kad nors as ir daug uzdirbu, bet ji tu pinigu nemato. Suprask.. butas nera jos.. o as i ji kisu pinigus.. Jai naudos jokios..
Na bet gyvenimas viska sutvarke... As net per krize sugebu gyventi taip kaip gyvenes, nes net ir daugiau uzdirbdamas nesistengiau to lygio kelti, todel nera kur nukristi, o ji dabar vos turi uz ka pavalgyti..Taigi i piniginius klausimus siulyciau ziureti paprastai - ju stengtis nemaisyti su niekuom. Ir tai yra teisingiausias dalykas, nes kiekvienas mastom skirtingai ir dabar piniginiu reikalu net nepilnametis turi daugiau negu suauges zmogus pries 20 metu, kai buvo aisku kiek kas kainuoja ir kiek gausi. Todel nemanau kad 20 metu senumo tiesos tinka siandienai.

Matui44:

Man labai džiugu, kad nepaisant amžiaus skirtumo ir skirtingos gyvenimo patirties sugebėjome nesusikolioti, kaip čia kartais forume pasitaikydavo:)
Aš iš principo neprieštarauju Jūsų, kelių čia oponavusių vyrų, nuomonėms. Iš principo aš irgi savo dukras mokau būti visada savarankiškomis, kad niekada, jokiose gyvenimo situacijose jos nesužlugtų. Taip, kaip nesužlugau aš:) Kai mano šeima (vyro dėka) turėjo tikrai labai nemažas pajamas, mano darbe daug kas stebėjosi, kad aš, galėdama sau daug leisti, neperku skudurų ir pan. Pinigai buvo investuoti į paskolos grąžinimą ir vaikų išsilavinimą.
Dabar mes čia ateiname su skirtingomis patirtimis ir todėl gal kiek skirtingas požiūris. Taip, aš tikrai nesuprantu Jūsų buvusių ex požiūrio, man jis svetimas, nesuprantamas ir tikrai į nieką gerą nevedantis. Bet - lieku prie savo nuomonės - jei artimai ir netrumpai draugaujant vyriškio pajamos bent trigubai didesnės nei moters ir jei jis bendroms išlaidoms išleistų, tarkim, 20% daugiau, nuo to niekas nenukentėtų... Ir gal nereiktų prekybos centre mokėti iš dviejų piniginių...
O dėmesio reikia abiems pusėms... Kartais tegul pinigine išraiška ir labai menkutė dovanėlė, bet įkūnijanti didelį dėmesį, gali labai padžiuginti ir pagražinti santykius:) Tai liečia, pabrėžiu, abi puses, ir vyrą, ir moterį. Ir atviras pokalbis apie štai tokias iškylančias problemas.

P.S. Buvo miela pasiginčyti...

tai kaip gyventi seimoje jei pinigu nera???kai skaiciuosi kiekviena centa-pinigai gal ir ne svarbiausia aisku kai abu zmones ziuri viena kryptimi,bet jai nuomones daznai isiskiria pinigu trukumas visai uzes.

Tikras vyras turi islaikyti savo moteri. Gerbti, myleti ir islaikyti. Ir reikalui esant apgint. Moters pareiga myleti vyra ir rupintis vaikais. Pinigus turi uzdirbti vyras. Tik ivairus pseudo gejai ir nevykeliai sugalvoja visokiu mokejimus per puse. Cia jau iskrypimas.
Moteriai svarbiausia ne vyro grozis, ne protas, ne pinigai. Ir net ne seksas bei bb ilgis. O saugumo jausmas, kuri gali suteikti vyras. Ir jei vyras nesugaba pasirupinti savo moterimis- nx jis toks reikalingas.

Aplodismentai Zygfridui!!! Tu teisus ne 100, tu teisus 1000% ! Būtent tada, kai yra tas saugumas, yra ir beatodairiška pagarba, meilė, atsidavimas ir visa kita vyrui, nepriklausomai nuo visų likusių dalykų. Tai yra begalinė ramybė ir toks nenusakomas gerumas. Ir tada visai nebesvarbu to vyro socialinis statusas, kiek plaukų ant galvos ir kiek jis uždirba. Nes jis visada vienaip ar kitaip tavim pasirūpins. O kadangi pasitaiko ir kitokių vyrų, todėl ''dėl viso pikto'' mergaites mokome būti dar ir savarankiškomis... Nes ''toks'' gali ir nepasitaikyti...
Aš turėjau Tokį... Ir todėl niekada nebuvo minčių dėl dovanų ar pinigų skaičiavimo. Jis su tavim,o tu su Juo... Ir tuo pasakyta viskas...

Kartą vienas mano "priešas" yra man paskęs "jei pats savim nepasirūpinsi, niekas tavimi nepasirūpins". Galėčiau barstyti tūkstantį ir vieną priežastį, o pasakysiu tik vieną.
Septyniasdešimt procentų santuokų vis tik išyrą. O prie to saugumo taip pat priprantama.
O kaip svetainėje, mažai moterų, kurios lyg ir turėjo saugumą tačiau pritrūko intymumo?!

Ugnele aš tikiu, kad esate teisinga moteris. Ir visaip kitaip suprantu moteris.
Šiai dienai šimtu procentu dengiu šeimos išlaidos. Nesiguodžiu, aš taip pats pasirinkau. Sunkmetis, bet tik ne vyrams.
Galiu išvardinti kelis naujus norus. Kurie bus dengiami mano sąskaita ir sudarys maždaug penkis tūkstančius. Nesuskaičiuoti aš norėjau. O pasakyti savus norus. Esu nupirkes prieš šešis mėnesius intymią suknelę, kad padarytų man staigmeną, ji tebedulką. Esu prašes mudvieju fotosesijos mudviejų namuose esant tik mudviem. Žinai koks atsakymas. Man tik apie ana galą galvoje. Štai tau ir meilės uostas.

Šįkart Jūs teisus ir šįkart bei visais tokiais panašiais atvejais aš esu vyrų pusėje. Nesuprantu moterų, kurioms skauda galvą, nesuprantu ir tų, kurios vyrui prikiša aną galą. Nesuprantu ir nesuprasiu. Aistrą ir intymumą turi kurstyti abu. Ir moteris visada turi būti tas uostas, į kurį grįžta vyras. Tas uostas turi jo laukti ir tada, kai jam gerai, ir tada, kai jam labai sunku... Ir gal tada jis nebeskaičiuos tų savo centų, išleidžiamų moteriai ar abiems...

geriau nepasakyciau )

Ugnele, tai sutik ir su tuo, kad tu pati kalbi tik apie idealius santykius, kokiu realiai apskritai nebuvo ir matyt, kad nezada but. Ir vyru ir moteru poziuris i seima ar tiesiog gyvenima kartu yra chaotiskas ir visiskai atsiribojes nuo to, koks turetu but. Ir is vis moterims, kurios mano, kad turetu buti paruostas uostas vyrams grizti, dabar jau apie 50-70 metu. O musu autore - studencioke, kuri jokiu uostu vyrui neruosia. Svarbiausias saugumas ir ramybe, kuriu jai reikia- kad is darbo neismestu(krizmetis) ir likti univere be skolu.
Moterys juk mokosi universituose, igyja issilavinima, gali dirbti lygiai toki pat gera darba kaip ir vyrai (kokie mes ne seksistai, ar ne?), bet kazkodel nesigauna joms tai. Vis vyras 10k ( ) daugiau negu ji uzdirba. Gi niekas nepraso visos seimos islaikyt - tu bent jau norek prisidet prie seimos biudzeto, stenkis ir suprask, kad pinigai ant medziu neauga(velgi nekalbu apie tavo vyra, jusu paskola ir tavo taupyma, o apskritai apie merginas).

Idealus atvejis yra Zygfrido. Tai nėra dažna, sutinku. Aš kalbu apie, mano manymu, normalius santykius ir kalbu ne iš lubų, kalbu iš savo, savo tėvų, dar kelių savo aplinkos žmonių patirties. Sutinku, kad čia nukrypta nuo temos, sorry, bet tiesiog aš blogai jausčiausi autorės situacijoje, todėl gal ir perdaug išsiplėčiau...
Finansinius klausimus reikia spręsti abiems dabartinėmis sąlygomis - kalbėtis, kas yra negerai ir bandyti ieškoti abiems pusėms priimtino varianto. Nes gali būti ir taip, kad ta antra pusė tiesiog net nežino, kad tau yra negerai... Ir forumo dalyviai to tikrai neišspręs.