Jo, nekurios dabartinės moterys ir būsimos žmonos, sugyventinės ir kandidatės į VIPų žmonas labai slepia savo vidų ir kabina makaronus apie dvasių pasaulį, meną ir dar kažką napčiuopiamo būtent ta savo dalimi, kurią ir slepia nuo viešumos, ir kurios net ir kariamos neprisipažins turinčios – godumą ir piktus kėslus. Galvoja ir planuoja kaip reiks „tvarkyti“ gyvenimą, t.y., sukurti šeimą su tuo VIPu ar banditu. Kaip nekaltosios ir svajingosios siekia norimo vyro palankumo ir kokiomis priemonėmis? Kaip atstūmia eilinius, kuklius vyrus, kurių piniginės per plonos. Nejuokais dabartinės moterys tampa panašiomis į barakudas. Blefas, kad merginoms reikia meilės - tokios tyros ir vienintelės, be jokių kompromisų su sąžine, etika, morale. Istorija ir žmonojos patirtis žino, kad vyrams reikia sekso, o moterims - vyro babkių. Toks beveik daugumos elgesys. Tam gelbėja net konsultacinės firmos, kaip elgtis šiuolaikinėms liberalėms patarinėja psichologai ir ginekologai, kaip sumedžioti VIPą. Šiaip jau jos nenori gi prisipažinti, kokios yra iš tikro, nes bijo kažko daugiau netyčia pasakyti, kažko nematyti, padaryti tai, kas nemalonu, nuryti nuoskaudas, vardan to, kad išliktum kartu su VIPu arba sugundytum bagočių. Dauguma gražuolių yra atkalios VIPų medžiotojos, einančios į kompromisus su smurtą mėgstančiais VIPais, kad tik sukurtų „gražią šeimą“, o vėliau – ją išlaikytų. Kam joms ta tikroji meilė, kuri reikalauja priimti žmogų tokį, koks yra. Taigi - jei myli, leisi jam gyventi ir su kitomis, arba leisi išeiti pas kitas: jei jam reikia kitų, vadinasi, su tavimi nėra ar nebėra gera. Juk jei myli, turi džiaugtis savo mylimo žmogaus laime, net jei tai būtų jo laimė būti su kita. Be to, kita moteris dėl to, kad vyras paliko, mažiausiai kalta. Juk tai vyras laisva valia pasirinko kitą, o jei kitos ieškojo, šeimoje jau buvo kažkas ne taip. Kaltindamos vyrus moterys savo vyrą laiko arba neįgaliu, arba mažamečiu, kurį gali nuskriausti pikts Prezidentė, blogas dėdė ar teta, arba… nuosavybe („neliesk jo, jis mano, aš turiu net nuosavybės dokumentus, t.y., santuokos liudijimą!), t.y., daiktu – pinigų maišu, nepagalvodamos, kad jis juk suaugęs, kaip ir ji pati. Vadinasi, renkasi pats ir savarankiškai. Jei myli tokį, koks yra, vadinasi, turi mylėti jį ir su visomis jo meilužėmis – vadinasi, su jo turtu ir neturtu, bankrotais ir bedarbyste bei kitomis netektimis ir jei jis poligamiškas, ir žmonos jis negerbia tiek, kad tramdytų šią savo pusę. Jei toks poligamiškas vyras nepatrauklus, kam prievartauti jį ir save būnant kartu? Vardan ko? Vardan pinigų? Tada kuo skiriasi jo meilužė ir tokia pat savanaudiška nepaleidžianti žmona? Ar ne abi jos geria VIPo kraują? Antroji dargi daugiau, nes paprastai meta į kovą sunkiąją artileriją – ima manipuliuoti vaikais, kuriems neva geriau su abiem tėvais. Ji kukliai nutyli tai, kad vaikams geriau su mylinčiais vienas kitą tėvais, nes falšą jie jaučia labai gerai, tad jeigu šeimos židinėlis ataušo, vaikams tikrai geriau, jei tėvai juos mylės kiekvienas atskirai. Vaikinas, žinodamas šias ydas ir tokią istorinę patirtį yra priverstas būti šykščiu.
