Neištikima moteris

Mes jau seniai žinome, kad Lelis vienos ligoninės palatos partijos narys, atkakliai siekiančios nirvanos. Jo kliedesiai jau nieko nebestebina, kaip ir tai, kad nei viena save gerbianti moteris iš DP su ju nebendraus. Visgi gaila puolusio žmogaus ir tiek, ką padarysi, o padėti nežinome kaip.

Borgija, tu vyrų šovinistas, nemėgsti moterų ar Vasaros gatvės?

Tema ne apie Borgija o apie moterį ragų statytoją, taigi jis gal tuo nori paklaust kaip ragus numest o mes jo gilios minties nesuprantam iq per žemas gal?

aha... va kiek bedu uzpuola per tuos plikus uzpakalius be strigu

Tai sakai, kad šitas pencinykas yra ištvirkėlis? Veikiau ligonis, nusivylęs gyvenimu ir moterimis.

O sakai, kad jei su stringais tai jau ne plikas užpakalis?

Jo, mielos oponentės. Ką tik perskaičiau Jolitos Skablauskaitės romaną be stringų – „Sado sindromą“. Tai labai stiprus, gyvuliškas moters - raganos, moters - seksomanės, moters - ištvirkėlės ir vyrų niekintojos paveikslas ir nuolatinis motyvas šiame romane, kuris parodo dabartinę jos visagalybę, pranašumą, naudojant burtus ir prietarus. Baugina mus ištvirkavimais ir vyrų degradacija, bukumu, tingėjimu, pasidavimu, nebesimokymu, susvetimėjimu, lyčių karu ir smurtu. Autorė visus vyrus - kiaules, vyrus - šovinistus pastato į jiems prideramą, anot jos, vietą – į užribį. Dabartinis vyras yra bejėgis bailys, bedvasis, išpopintas mamyčiukas - primityvas ir vykdytojas, tenkinantis visus dabartinės moters įgeidžius ir fantazijas, smurto troškulį, kraujo troškulį. Romanas išties vertas dėmesio – geras. Bet aš nenoriu būti nei kiaule, nei politkorektiku, nei sadistu, nesvarbu, kad erotika išties man nesvetima. Sadizmas, smurtas, erotomanija, seksimas ir kraujas ten liejasi laisvai. Tikras dabartinės lietuvės - moters gaivalas ir viršenybė. Babsės, babsės, smurtas ir totalus, visaapimantis, visus persmelkiantis sadistiškas seksas. Lietuviams vyrams dabartinės moters siela, jos kūnas siejamas su kūryba ir mirtimi. Yra bauginanti, gąsdinanti – varanti į neviltį. Lietuvis, įsivėlęs į gilų ir pražūtingą moterų tinklą lieka sutraiškytas belieka tik pasiduoti: visas jos pasaulis – ugnies pragaras, didžiulė purpurinė lūpa, rasota kriauklė - didžiulė purpurinė dabarties žaizda. Šiandieninės moters siela yra fatališka siela – tai ne darnaus pasaulio, kurį simbolizavo jos motina, seneliai, padarinys. Tai, kas labiausiai užburia, keri ir pražudo mus, vyrus, - tai dabarties moteris, o ji jau negrįžtamai kitokia.

Atsiprašau, ten vietoj babsės turi būti - babkės.

Bet yra ir kitokių moterų, Borgija, ir neabejonu, kad pažįstate tokių. Kam skaityi tokius nieko vertus romanus - pigius romaniūkščius, kurie atspindi tik vieno žmogaus - autorės požiūrį ar siekį šokiruoti sukeliant aštrias emocijas ir taip užsitikrinti romano pirkimą. Aš tokių rašliavų neskaitau, kurios veda į nevltį kam??? Siūlyčiau atidžiau pasirinkti, ką skaityti.

Bet, Madame, gal pirma prisistatykite, kas jūs?