Todėl, kad esi savo nuodėmės vergė.
oz 2 Neištikima Gomerė – neištikimas Izraelis
4 Kaltinkite savo motiną,[i2] kaltinkite,
nes ji nėra mano žmona, o aš nesu jos vyras! Tepašalina nuo savo veido kekšystę
ir iš savo krūtų tarpo svetimavimą.
5 Kitaip nuogai aš ją išrengsiu,[i3] paliksiu ją, kokia ji buvo gimimo dieną,
padarysiu ją panašią į dykumą, paversiu ją tyrlaukiais
ir leisiu jai mirti nuo troškulio. 6 Nei jos vaikų nepasigailėsiu,
nes jie yra kekšystės vaikai.
7 Taip! Jų motina buvo kekšė, – ta, kuri juos pradėjo, gėdingai elgėsi.
„Eisiu paskui savo meilužius[i4], – ji sakė, –
nes iš jų gaunu savo duoną ir vandenį, savo vilnas ir linus, savo aliejų ir gėrimą“.
8 Todėl, tikėk manimi, erškėčiais aptversiu jos kelią
ir sieną pastatysiu prieš ją, kad nebegalėtų surasti savo takų.
9 Ji vis bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepasivys,
ji ieškos jų, tačiau nesuras. Tuomet ji tars sau:
„Eisiu, sugrįšiu pas savo pirmąjį vyrą,
nes anuomet man buvo geriau negu dabar“.
10 Ji nežinojo, kad aš buvau tas, kuris davė jai grūdus, vyną ir aliejų,
apipylė ją sidabru ir auksu, o jie tai išleido Baalui.
11 Todėl atsiimsiu[i5] savo grūdus laikui atėjus ir savo vyną jo metui atėjus;
atimsiu savo vilnas ir linus, duotus jos nuogumui pridengti.
12 Dabar atidengsiu jos gėdą jos meilužių akyse, – iš mano rankos niekas jos neišgelbės.
13 Padarysiu galą visam jos džiaugsmui, – jos šventėms, jaunatims, šabams
ir visoms jos iškilmių dienoms.
14 Nuniokosiu jos vynmedžius ir figas, apie kuriuos ji sakė:
„Tai mano atlygis, kurį meilužiai man davė“.
Paversiu juos brūzgynais, laukiniai žvėrys juos nuės.
15 Taip bausiu ją už iškilmių dienas Baalams,[i6]
kuriomis ji degino jiems smilkalus, kada, išsidabinusi auskarais ir puošmenimis,
ėjo paskui savo meilužius ir mane pamiršo, – tai VIEŠPATIES žodis.
Jn 8 34 Jėzus jiems tarė:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kiekvienas, kas daro nuodėmę,
yra nuodėmės vergas.
Rom 7 14 Mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmės valdžion. 15 Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu. 16 O jei darau tai, ko nenoriu, tuomet pripažįstu, jog įstatymas geras. 17 Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. 18 Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat aš sugebu gero trokšti, o padaryti – ne. 19 Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. 20 O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
