Meiles kaina

Mylėti artimą savo, aš suprantu taip -mylėti tėvus, vaikus, brolius, seseris. Mylėti sutuoktinį reikėtų taip pat. Tik, žmogus - klystanti būtybė. Kartais padaro klaidą pasirinkdamas. Kas tada? Sakysit -mylėti bet kokiomis sąlygomis? Tai gal tada ir taikytis su tuo, kad pas tave grįžta nuolat pasilakstęs su kitomis? Mylėti, kai periodiškai primuša? Tegul bus taip. Bet tada aš keliu klausimą kitaip -gal didesnę meilę aš parodysiu tą žmogų paleisdama ir jį palikdama. Gal tai yra geresnė išeitis abiems ir didesnis meilės parodymas? Kitas žmogus nepaleidžia? Tai gal nesupranta, kas jam geriau?
Juk, kai vaikus "perdaug mylime", neišugdome jų savarankiškumo, išlepiname. Ar tada tai ir yra tikroji meilė? Ar tikroji meilė leidžia jiems mokytis per savo klaidas ir taip įgyti gyvenimiškos patirties? Ar tikroji meilė yra visų nuoskaudų į save sugėrimas ir visko atleidimas? Ar tikroji meilė parodo, kaip galima elgtis ir kaip nedera, tuo pačiu leisdama žmogui augti?
Ar moteris, pavirsdama skuduru po vyro kojomis taip jam parodo, kad jį myli?
Niekas nesiginčyja su šiomis tiesomis. Klausimas yra toks - ką kiekvienam žmogui reiškia mylėti.
Prieš gal 30 metų mama išvežė savo sūnų priverstinai gydyti nuo alkoholizmo (tada buvo tokia gydymo forma, dabar nebėra). Kodėl? Ar todėl, kad labai mylėjo, ar todėl, kad tiesiog norėjo nors trumpam jo atsikratyti ir pailsėti nuo jo? Sūnus tai priėmė kaip neapykantą jam.
Taigi, dar kartelį apie skyrybas. Labai lengvai teisiame išsiskyrusius. Bet dauguma jų man sąžiningesni, atviresni ir šiltesni, negu tie, kurie gyvena šnypšdami vienas ant kito, žemindami, atvirai tyčiodamiesi.
Kalbat,vyrai,apie pareigą mylėti, tai gal atsisukit ne į tuos, kurie "nepakėlę tos meilės naštos", išsiskyrė, o į tuos apie 80% kurie gyvena kartu vienas kito nemylėdami. Kaip su jų ta pareiga? Skirdamasis žmogus tarsi pareiškia -"aš silpnas žmogus, nepakėliau tos naštos". Taip, tai tam tikras pralaimėjimas. Bet ar tai nėra sąžiningiau negu apsimetinėjimas?

Saziningiausia yra Tiesa.
Nezinau procentu. Isiveliau i sia diskusija su ta mintimi, kad zodi myliu zmones vartoja net nezinodami ka jis reiskia.
As ne tai, kad pries skyrybas. As labiau apie vertybes vaikams. Apie tuos naivius, tarp kuriu buvau ir as, kurie nuvers kalnus.
As labiau kvieciu atsimerkti i tai kai vienas eina myleti, o kitas turi kitu motyvu santuokoje.

Nuosirdziai Dekoju uz VISUS komentarus.Pamokymus, patarimus, padrasinimus ir kritika.Visus perskaiciau atidziai.Suprantu, kad kiekvienas zmogus ziuri is savo "varpines", savo patirties, savo moraliniu nuostatu.Ir kiekvieno komentaruose yra TIESOS, net ir tuose, kurie mane smerkia.Ypac, jei moterys [pacios buvo paliktos del kitu moteru.Jaucia NUOSKAUDA, tokioms kaip AS.Zinau, kad butina rasti KALTA kiekvienoje situacijoje.Beje, mano pacios nuostatos, tik istekejusios buvo tokios- oasakytos vyrui pirmaisiais gyvenimo metais:J[i:1463j5l0]eigu pajusi, kad nesu tau svarbi, jeigu pamilsi kita-pasakyk.As-suprasiu.Bet NEAPGAUDINEK[/i:1463j5l0].As tave paleisu.Juk varu miela buti nenoriu.Nenoriu, kad myledamasis su manimi, isivaizduotai kita.Tai baisiausias pazeminimas moteriai (vyrui).)(As net neitariau, kad atsidursiu pati meiluzes kailyje po 20 metu).Jis isklause, bet...padare TAI.Pirma karta TA moteris, buvo mano broliene, kita karta-kaimyne.Veliau..nezinau..Nesekiau.Su broliene, bendraujame ir siandien, nors brolis senu seniausiai mires(tuomet jau buvo mires).Kaimynei, kuri pas mus "gule ir kele", taip pat, NIEKO nesakiau.Ji turejo vyra, taigi tvarkesi TAI abu.Nes zinau, kad jeigu vyras nenores, niekas jo nesuvilios.KALBEJAU TIK SU juo.As ir tada, budama visai jaunute, tvirtai zinojau, kad jeigu zmones vienas kita BENT JAU GERBIA, turi buti istikimi.Ir i "kaire" neis.Jeigu eina- yra problemu,NE su MEILUZEMIS, bet TOJE seimoje.Vieno kalto nebuna.Matyt, nebuvau tokia, kokios jam reikejo.Gal labiau isprususios lovoje-nezinau.O gal, kaip jis teige, buvo "neissilakstes"Klystame visi.Man juokas pro asaras, kai yra matomos meiluze(iai), su jais aiskinamasi, jie smerkiami, jie-visu negandu kaltininkai.o tas vargsas, pasukes i kaire-yra AUKA.GROBIS ir pan.tos(o) nenaudelio (es).Nes jam "KAZKO" uzdave, apkerejo..JIS-NEKALTAS.Tik silpnas..Va cia, man ir prasilenkia logika.Visada, maniau ir manysiu, kad visa tai turi issiaikinti pati PORA, o ne tie-tretieji likti atpirkimo oziai.Jiems ir taip nesaldu.Juk kiek yra apsimelavusiu? O vistiek, lieka kalta ta-K..., barakuda ir t.t.Manau du subrende zmones, turi patys susitvarkyti savo lizde, o neieskoti kaltuju.Jie kalti tik patys, kad nesugebejo sukurti tvirtos santuokos, dare klaidas, kurios privede kita sutuoktini dairytis i svetimo sodo "braskes"..
Pagarbiai-Pavasare.

Ne ta meile turejo omeny Jezus, tikrai ne seimynine/seksualine. Jis kalbejo apie meile kiekvienam artimui, apie agape, jie girdejote. Per prie varta mielas nebusi - va cia jau apie ta meile(eros). O tai iseitu, jei reikia visus myletikaip save pati, tai ir atsiduoti turetume kiekvienam (ai),kas tik papraso???

Aukso zodziai

visu vyru svajone - kas papraso, tam ir duodi

Aukso zodziai

Ačiū, Svetlana, už gražų eros ir agapės meilės rūšių atskyrimą. Tą intuityviai jaučiau ir norėjau paaiškinti, kad ne tai Jėzus norėjo pasakyti, tik pamiršau šiuos skirtumus, todėl paaiškinau ilgu komentaru kaip mokėjau. Ir ačiū už mano komentaro įvertinimą

Ten aiskiai buvo pasakyta" Mylėti „tik save“ ir mylėti „ir save“ tai akivaizdžiai skirtingi dalykai".
Isvedziotoja, jei tu tik sugebetum myleti praeivi butum sventoji. Kalba eina apie meile savo artimui, sutuoktiniui.
"Tačiau to nepakanka: „mylėti artimą, kaip save patį“ – tai taip pat yra žmogaus pareiga. Artimas, etimologiškai reiškia tą, kuris yra visai šalia, visai arti."

N, ar esi rimtai apsigalvojęs, [b:vm4ii7us]niekieno neverčiamas[/b:vm4ii7us] ir tikrai pasiryžęs vesti šią savo sužadėtinę?
Jaunasis: Esu! (Taip!)
Vadovas kreipiasi į jaunąją:
N, ar esi rimtai apsigalvojusi, [b:vm4ii7us]niekieno neverčiama ir tikrai pasiryžusi[/b:vm4ii7us] tekėti už šio savo sužadėtinio?
Jaunoji: Esu! (Taip!)
Vadovas klausia abu:
Ar pasižadate santuokos kelyje visą gyvenimą [b:vm4ii7us]vienas kitą mylėti ir gerbti[/b:vm4ii7us]?
Kiekvienas atsako: [b:vm4ii7us]Pasižadu
Tolesnį klausimą galima praleisti, atsižvelgiant į tuokiamųjų amžių ar aplinkybes.
Vad.: Ar sutinkate pagal Dievo valią susilaukti vaikų ir juos auklėti, kaip liepia Dievas ir Bažnyčia?
Jaunieji: Sutinkame! (Taip!)
Vad.: Tesuteikia jums Dievas savo malonės, [b:vm4ii7us]kad tai, ką pasižadate[/b:vm4ii7us], būtų jūsų [b:vm4ii7us]šeimos gyvenimo pagrindas[/b:vm4ii7us].