Kodėl vyrai bijo savimi pasitikinčių moterų?

Mano hipoteze yra, kad begant metams vyrai vis labiau skyla i dvi priesingas grupes. Vieni nusigeria, aptingsta, susensta, sudrimba, sualfonseja ir vis labiau iesko moters, kuri juos priziuretu, aprupintu, maitintu, islaikytu, paremtu. O kiti kaip tik stipriai pasineria i karjera, versla, stato namus, nori auginti vaikus, rupintis savo moterimi. Tuo tarpu moterys su metais vis labiau laikosi to viduriuko "issilavinusi", "finansiskai buitiskai nepriklausoma", "idomiai leidzianti laisvalaiki". Bet vyru tarpe to viduriuko su metais vis maziau ir maziau. Ir cia lieka tik gana deviantines grupes, vyrai, kuriais paciais reikia rupintis ir vyrai norintys buti "muru ir siena" moters gyvenime.

o [b:1dfmywlg]Gerasis Meškiukas [/b:1dfmywlg]kuriai grupei priklauso?

Brehnia viskas bukim atviri nė vienas žmogus nenori atrodyt už kita kvailesnis tai igimta.kaip pavyzdi galiu pasakyti kad vyrai nelabai megsta moterų su aukstuoju ir didesnis tokiu procentas yra vienisos tai matosi palandziojus po pazinciu portalus labai akivaizdziai,moterys gal galvoja kitaip joms dar geriau jai vyras sugeba daug pasiekt jos jauciasi saugesnės,o vyras jauciasi nepilnavertis .gal as klystu bet taip as matau tokia situacija.

Rimukas, bet taip ir yra. Kad moteris daug uzdirba, cia privalumas tik alfonciskam vyrui. Ambicingas vyras rinksis maziau uzdirbancia, o jei jis dar su polinkiu i kontrole, tai sieks, kad moteris apskritai savarankisku pajamu neturetu. Tad ir gauansi moterys baigineja viena aukstaji po kito, daro karjera, emancipuojasi ir po to nevilties sauksmas kur rast ta lygiaverti partneri, nes persasi vien visokie alfonsai.

Man tokio vyro reikia - is grupes "Muras ir Siena"

šeip juokinga - jei susitaiko kad moteris uždirba daugiau - tai alfonsas. Jei ne - tai jis bando ją valdyt geras...

Vo čia tai sutinku 100%
nesu as pasiekęs dideles karjieros ir auksto mokslo neturiu,bet ir alfonsu būt nenoriu todel jūs karjeristės ir kitos emancipuotos moterys eikit i prezidentūra pas draugę Grybauskaite ir gvildenkit temas apie lyciu lygybę ir nekvaršinkit mums galvų.

Silpni (ne jėga, o intelektu, valia, ...) vyrai bijo savimi pasitikinčių moterų, nes šalia jų atrodys prastai ir jausis prastai, bus demaskuoti. Manau, kad šią temą neverta gvildenti. Tai nagrinėjimas situacijos, kuri retokai pasitaiko, nes stipri moteris tiesiog nebendrauja su silpnu vyru, o, jei ir bendrauja, tai dėl to, kad pati atrodytų geriau.
Geriau pasiaiškinti, kodėl stiprių moterų vengia stprūs vyrai arba kodėl stprūs vyrai stiprias moteris palieka. Vieną iš priežasčių bandysiu paminėti.
Čia reikėtų atsakyti į klausimą: kaip moteris tampa stipria, kokia moteris stipri, kaip pasireiškia jos stiprumas? Į šį klausimą, mielos moterys, nebandykit atsakyti viešai, nes tai pavirs ginyba, puolimu, gal net įžeidinėjimais. Kiekviena atsakykit tyliai sau. Aš tik pasakysiu, mano nuomone, stiprios moters virsmo rezultatą: jūs darotės panašios į vyrus. Todėl vyrai ieško ne stprių, o švelnių, ieško to, ko patys stokoja, ieško savo savybių papildymo.
Pabaigai norėčiau atsakyti į vieną klausimą : Kas kaltas, kad moterys panoro būti ne švelniom, o stipriom? Kas moteris pastūmė į nutrūktgalvišką emansipaciją? Atsakysiu visiškai kategoriškai: VYRAI, nes vyrai visą laiką valdė visuomenę ir uždarė moterį tarp keturių sienų. Vyrai, būdami valdžioje, nepadėjo moterims tapti pilnaverčiais visuomenės nariais ,beveik nepadeda ir dabar. Neturime kaltinti moterų, kad jos savo problemas sprendžia savaip. Padaryti, kad moteris būtų laiminga šeimoje ir visuomenėja labai nepaprasta, bet gal "traukinys dar nenuvažiavo". Vyrams yra apie ką pagalvoti.

pamiršote daug žodelių, tokių kaip "aš manau", "gal?", "kai kurie", "kai kada", "kartais". Tai nėra tikras pasitikėjimas savimi...

Esu nemažia pasiekusi profesinėje srityje, daug kuo domiuosi, daug ką veikiu, bet nevertinu saves kaip "stipria". Manau, kad stiprus žmogus yra tas, kuris pripažįsta savo silpnumą. Artėjant saves pažinimo ir priėmimo link (pasitikėjimo link) - nebėra noro kažkuo įpatingu būti lyg dėl to būtum vertingesnis kitų akyse. Mes visi esame stiprūs ir silpni ir esu įsitikinusi, kad ESAME VERTINGI, todėl, kad ESAME, bet ne todėl, kad kažką pasiekėme ar "gerai atrodome" .
Kitas dalykas, taip, aš renkuosi, su kuo bendrauti, t.y. aš turiu bendraminčių ratą, kuriame jaučiuosi priimama, suprasta ir pan. Tai natūralu, bet tai nepriklauso nuo to, kas ko pasiekę (anot Jūsų stiprūs ar silpni). Ar įmanoma turėti daug draugų ir vienodai bendrauti su visais? Manau, kad ne.