Deepsorrow orchidėjų darželis

Na jau tikrai pasibaisejau tuo Deepsorrow! Moterys jam seksa, o jis uz tai net vestuviniu ziedu nesusimoka.

Durna tu Nuo kada uz seksa turi buti mokama? Ir dar ziedais. Seksas turi buti is meiles ar bent aistros. Abu norejo, abu tai gavo. Pagaliau galvoti reikejo pries uzsiimant tuo seksu nores uz tai atlygio ar dykai duos:)

Na, gal ir nelabai protinga... O Tamsta rasyti jau ismokai, dabar dar skaityti ismok.

Bet drauge be pinigeliu, man tavo brandūs santykiai panašūs į sutartį – mechaniškai planuotą su potekste, kad gal kada kas ir subraškės viduje, o jeigu ne – kiek tai gali tęstis ? 10 -20 metų kas tada, žinoma atsiras prisirišimas, bet ar to pakanka. Sutinki žmogų, aha patrauklus, perspektyvus vadinasi „gaminam“ santykius – panašu į 19 amžiaus planuotas kilmingųjų santuokas. Šiaip pradedu suprasti Giacomo Casanova “Histoire de ma vie” ir jo sėkmės formulę – dėmesys, rūpestis, žavumas, intelektas ir pagrindinis – kalbėjimas moteriai ir tikėjimas tuo ką sakai. Bet kur gi ta problema slepiasi? O gi tame, kad daug žinoma, kaip „priversti“ moterį mylėti ir labai mažai, kaip ją pamilti pačiam. Mes galime vadinti tai baimėmis, nepasiruošimu ar nenoru santykių tik net nebandome įsivaizduoti, kaip tai atrodo iš kitos pusės. Ar manot kad labai lengva žiūrėti į blizgančias mylinčias akis ir žinoti, kad negali atsakyti tuo pačiu ar verta tylėti ir apgaudinėti, manant jog kada nors tai išsispręs ar kažkas išspręs. Švaistomės player‘iais suvedam viską į lovos reikalus, tad gal tų kaukių, tų nuotykių būtent ir reikia, gal geriau dingti po nakties nieko nebandant kurti, nes tai neturi jokios prasmės – nesvarbu ar išeisi tą pačią dieną ar po kelerių mėnesių ar metų, etiketės kabinamos juk nesikeičia. Nežinia ką čia dabar daryti, kunigauti eiti irgi neišeitis, girdėjau kad ir ten moterys siaučia

Moteris Ji tau kažkada sakė (apie kunigus). Aš antrinu.

Labai atsiprašau deep, jaučiu veltui švaistysiu laiką kalbėdamas su žmogumi kuris ateina į pradžios pokalbio, su savo atsakymu. Pasakiau ką norėjau pasakyti, gale pridėsiu. Nėra poros kuri nesusidurtu su tarpusavio santykiu krize.
Žmonės kai kažko nenori (bijo) visuomet atrandą priežasčių pateisinimui neveikti.

[url:7b4n2b30]http://www.google.lt/search?q=kas%20yra%20nuolankumas&ie=utf-8&oe=utf-8&aq=t&rls=org.mozilla:lt:official&client=firefox-a&source=hp&channel=np[/url:7b4n2b30]

O aš šitame poste labai su Deepsorrow sutinku.

Drauge, juk diskusija negalima be skirtingų nuomonių/pusių, ne visada jos ir gali sutapti. Aš sutinku su tavimi, kad santykius reikia saugoti ir nuolat „kurstyti“, kalbat apie nuolankumą, taip tai labai svarbu, bet nesvarstome ar nuoširdus tas nuolankumas, nutylėjimas, neišsakyti dalykai šiuo atveju man nelabai skiriasi nuo melo. Sakot „Žmonės kai kažko nenori (bijo) visuomet atrandą priežasčių pateisinimui neveikti.“ Aš sakau, kad nėra priežasčių būtent veikti, nėra vidinio pagreičio ir tai nėra santykių krizė, tai jų pradžia, o jei pradžia tokia vadinasi galutinį rezultatą numatyti nesunku. Gal mano charakteris yra per „stiprus“ simuliuoti nuolankumą nors ir sugebėčiau, bet man to nereikia - tai prieštarauja mano vertybėms ir pasaulėžiūrai, tokiu atveju niekuo nesiskirčiau nuo barakudų ir Alfonsų, dirbtiniai jausmai beskoniai, tai tas pats kas laižyti ledus per vitrinos stiklą.

Žmones santykiuose labai gražiai kalba apie savo abipusę meilę, bet pabandykime juos atskirti ir pasikalbėti akis į akį, ta didžiulė meilė susiskaldo į bazinius dalykus – patogumas ir prisirišimas, vyrai džiaugiasi, kad gali ilgiau pabūti darbe atskirai nuo žmonos ir paflirtuoti su žavia sekretore, moterys džiaugiasi, kad vyras dirba, niekas nesuka joms galvos ir jos turi pakankamai laiko sau. Klausimas kas apgaudinėja save labiau ar tie kurie garsiai kalba apie savo karštą meilę, ar tie kas tokios ieško, bet negali surasti. Tai gal jos išviso nėra, gal tėra aistra, susižavėjimas , turintis galiojimo laiką, kuriam praėjus viskas perauga į tuos brandžius mechaniškus santykius, pagal susidarytą idealų grafiką – labas rytas žmona, bučinukas, pusryčiai, vaikai į mokyklą ar darželį, darbas, namai, vakarienė, labanakt vaikučiai, mechaninis seksas – gerai nulipk, tuoj rytdienos orų prognozė, bučiukas, labanakt etc.

: ) Tyliau broli. Ne kuris kitas ieško šitiek laiko "tos vienintelės". Ar praleistas laikas nepakankama būtu priežastis? ar toji vienintelė, ne priežastis? ar likti vienišam, ne priežastis!
Negera žmogui vienam.
Saldžialiežuviai ilgažodžiaują dėl savo skrandžio. Tiesa paprasta.
Tie kurie ieško vienintelių, patys vieninteliai.

Kiek aš suprantu šios temos rutuliuojama situaciją, tavo paties padėtis lygiai tokia pati. Vieną kalbi kitą darai. Kaukės ir vėl kaukės.

Jau daug kartų šiame forume buvau surėmęs ietis šia tema, dėl kokių priežasčių žmonės tuokiasi. Ex...

)

: )
"Įdomiausios mintys:
Jei meilės negana, tai ko gi gana? Pradžiai kiekvienai porai reikia pasimokyti asmeninės finansų vadybos. Pinigai – pirmoji porų konfliktų priežastis. Seksas – antroji.
Įtampa tėvų santuokoje veikia vaikus. Tai dažnai tampa paauglių maištavimo priežastimi. Kai tėvai tarpusavyje nesutaria, vaikai atitolsta nuo tėvų.
Per pirmuosius trejus metus po pirmagimio gimimo, 67 procentai porų pasitenkinimas santykiais sumažėja. Pirmiausia tai pasireiškia motinai, vėliau - tėvui.
Sunku išspręsti konfliktą, jei abi pusės nusiteikusios neigiamai. Meilę gelbsti pastangos saugoti santykius. Svarbu nepamiršti stebuklingojo „atsiprašau“.
Patyrus neištikimybę ar po kitokių santuokos krizių atleidimas yra svarbus gydymo procesui. Tačiau kai kurie žmonės atleidžia pernelyg paviršutiniškai. Atleidimas – ne tik nuskriaustosios pusės darbas: tikras atleidimas turi būti užsitarnaujamas. Pernelyg greit atleisdami žmonės nepasinaudoja šia patirtimi dar labiau suartėti. Jie taip pat neprisiima dalies kaltės už susiklosčiusią situaciją.
Atsisakymas atleisti yra nesveikas tiek fiziškai, tiek emociškai.
„Nenoras atleisti – nuodas tiesiogine prasme“, - pažymi psichologė dr. Janis Abrahms Spring.
Po neištikimybės kaltininkas turi atkreipti dėmesį į partnerio skausmą, jei nori jam padėti judėti toliau.
„Fizinė prievarta yra ne santykių problema, tai asmenybės problema, - sako dr. Steven Stosny. - Suaugę tampame tada, kai instinktas mylėti tampa didesnis nei noras būti mylimam“.
„Meilę nužudome elgesiu su savo partneriais, nemokėjimu suvaldyti neigiamų emocijų“, - sako dr. Howard Markman.
Įsipareigojimo nebuvimas taip pat neigiamai veikia santykius. Poros aiškiai nepareiškia, kad jos renkasi vienas kitą ir atsisako visų kitų galimybių. Tuomet iškilus problemoms atrodo, kad „aš juk nenusprendžiau, kad man to tikrai reikia“, ir nenorima spręsti problemų, taip nusinešant jas ir į kitus santykius.
„Meilė netrunka amžinai, kadangi mums reikia galimybės augti ir gyti, - sako Izraelio psichologė dr. Ayala Malach Pines. - Jei esate su partneriu, kuris jums mina ant nuospaudos, tas skausmas parodo jausmus, su kuriais reikia dirbti“."
[url:2lq3rgwx]http://gyvenimas.delfi.lt/love/santykiai-vien-meiles-negana.d?id=54035821[/url:2lq3rgwx]

Kalbant apie vyro ir moters santykius, tai yra pati didziausia demagogija, melaginga aksioma, ikalta (ir tebekalama) zmonems i galva ir daugeli padariusi nelaimingus. (Uztenka pasiskaityti si foruma.) Meile nera auka (blogaja prasme), meile nenuzemina, priesingai, - kelia, meile nera kancia, o jei ja tampa, vadinasi, kazkas netaip.
Suauge tampame tada, kai ismokstame myleti save, be to nesugebesime myleti ir kito - ,,Mylek savo artima taip, kaip [color=#BF0000:essv12uu]pats save[/color:essv12uu].
Taigi noras myleti ir buti mylimam eina drauge. Be to nera normaliu poros santykiu ir laimes.
As, kaip ir Sena Ragana, siuo atveju palaikau Deepsorrow puse ir neiziuriu jame jokiu kaukiu.