Man pazinciu svetaines atrodo kaip skestanciojo griebimasis uz siaudo. Kai jau nieko kito nebelieka, o vienatve taip apkarsta... Aisku, gerai, kad tokios svetaines yra. Zmones susipazista, susidraugauja. As, asmeniskai, nesu turejusi virtualiu pazinciu ir i jokius aklus pasimatymus ne karto nesu ejusi. Daugu daugiausia neutraliai pasirasineju ir tiek. Tarkim cia mane domina tik sis forumas. Registruodamasi kazko gal ir tikejausi, bet labai greitai supratau, kad nieko nebus. Laime, kad gyvenimas man realybeje atsiuncia zmones nelauktai, netiketai... Net lakiausia fantazija nesugalvotu tokiu idomiu scenariju, kokius sukuria likimas
