nusivylete internetinemis pazintimis ar ne?

Jo. Labai nusivyliau. Tikejausi, kad bent koks rysys uzsimegs, bet nieko neisejo, per gerus metus su niekuo net nepavyko susitikti. Nors neatmetinejau zmoniu, visi anksciau ar veliau atmesdavo mane patys. Blogiausia, kad emiau slyksciai del to jaustis, uzsiastrino visi kompleksai, pagristi ir ne. Nusivyliau ir kitais, ir savim. Gilai atsalau visom prasmem. Depresonas visiskas. Pamoka, bet geriau jau nereikejo bandyti visai. Butu bent likes tikejimas stebuklais

Na... tik nereikia iš to daryti senovės graikų tragedijos...

O man, pėvėzė, kad ir nepavyko (kol kas ) surasti Jos, nors bendraminčių susiradau ir manau susirasiu daugiau

I nusivylima ziurekim, kaip i laikina dalyka, isbandyma, bet ne kankinima saves. O stebuklus mes galime sukurti patys, jei galvojam, kad laikas jiems mus atrast. Be to, kas sunkiai pasiekiama, paprastai, ilgiau islieka ir vertinama dar labiau.

Tragedijos ziaurios visais laikais. Vis bandau laikyti bent jau tragikomedija, nezinau kiek trauksiu taip. Arba taps vienodai, atbuksiu ir kazkuri dalis many atrofuosis. Irgi iseitis, ir vis maziau begasdinanti atrodo. Kazin kokios tada buna pasekmes?

Bet pasakykite man, Gabija7, kaip gali būti, kad anot jūsų [b:3aycay1n]lietuviai [/b:3aycay1n]yra totalus mėšlas, o [b:3aycay1n]lietuvės (lietuvaitės)[/b:3aycay1n] jau kažkas tokio iškilaus, rožės-mėtos-liepos???? Ar ne iš lietuvių motinų gimsta lietuviai vyrai?
Beje, esu nelietuvė . Bet teršti savo tautos vyrus man atrodo negarbinga. Ir rodo pačius save. Galų gale likimas protingas - jis duoda mums tai, ko mes verti. Tokius ir sutinkame. Atleiskite.

Tragedija, ar ne per anksti pasidavėte? Gal apie save parašėte nepatraukliai, atspindėjote savo kompleksus. Maža kas galėjo lemti nesekmę. Gali būti kad viduje iš anksto netikėjote sėkme. O gal jums geriau pasiseks gyvai kur susipažinti? Yra žmonių, kuriems netinka internetinės pažintys.

Geriau žiūrėkite į partnerio paiešką kaip į žaidybinę situaciją, o ne kaip į tragikomediją. Net nėra nuo ko čia atbukti ir atrofuotis. Paleiskite situaciją, nebūkite prie jos pririšti ir pamatysite kas bus.

Ar cia yra kas gyvas?

Pritariu Samantai, kad į viską reikėtų žiūrėti kaip į žaidimą, lengvai, paprastai. Sutiksi žmogų iš čia- puiku, ne- irgi nieko tokio, jis laukia kitur .

Butent, nereikia uzsiciklinti ties viena ir dar pusiam mirusia svetaine. Jei jau tikrai ieskai, tai ieskok visur, visuose pazinciu saituose. As taip ir darau. Kai ieskau, registruojuosi visur, rasau skelbimus ir tt. O ne sedziu ir nelaukiu. O ko laukt?