[img:17thlx5x]http://korefun.net/wp-content/uploads/photozip/2401/thumbs2/f3bdfaf30eb069e8ad725c99398.jpg[/img:17thlx5x]
DarniPora.lt
Pažintys Forum
Kaip išgyvenate vienatvę?
- « Ankstesnis
- 1
- …
- 12
- 13
- 14
- Sekantis »
ieva
I
2012/05/18 12:06:50 12:06:50
zinome
Z
2012/07/26 07:51:06 07:51:06
Sveikos dailiosios lyties atstovės, šiame straipsnyje http://zinom.lt/?p=9921 parašyta, kaip ištverti vienatvę. Kaip manote ar visą tai įmanoma išpildyti?
senas hrienas
S
2012/07/27 07:48:37 07:48:37
deepsorrow: Drauge, aš neneigiu tavo idėjų, dauguma jų labai prasmingos ir pamokančios, lygiai taip pat nesakau, kad mano idėjos yra kažkuo teisesnės. Aš sakau – žmogus negali gyventi kažkieno gyvenimo ar už kažką, tam jis yra pats sąmoningas sutvėrimas, kad galėtų spręsti pats. Jeigu ką pacituoju ar kuo pasiremiu tai tėra konkretus aspektas, kuriuo sutinku su reikšmingais žmonėmis, kurie apie tai jau yra kalbėję – nuomonė ar įsitikinimas turi būti pagrįsti. Tačiau tai nereiškia, kad pritariu visoms jų idėjoms – atsirenki kas iš tavęs ir tau.
Na turiu aš tokią savybę – nepasitikiu viskuo kas kalbama, rašoma besąlygiškai, ir ten yra neigiamų aspektų ir ten, tačiau aš jų šalinuosi, negaliu išsižadėti man priimtinų idėjų žmogaus, jeigu su kažkuo nesutinku.
Kas yra nušvitimas? – Harmonija, ramybė ir kasdienis džiaugsmas – nenoras klaidžioti svetimais klystkeliais ir jiems tai priminti, bei „brukti po akimis“ – santarvė su savimi ir su tave supančia aplinka, pripažinimas kad tuo pačiu gali būti viskas ir niekas. Tik pripažinęs savo menkumą gali būti didis (nepamenu kas pasakė, bet vėlgi tai man yra priimtina). Kitaip sakant aš kiekvieną dieną šypsausi visiems, o jie šypsosi man ir aš esu laimingas, jeigu reiktų išeiti dabar nedvejodamas pasitikčiau tai kas manęs laukia, vienintelis dalykas dėl ko gal būčiau nusivylęs, kad vėl nepamilau – nors gal taip ir geriau, jeigu jau išeini tai kam skaudinti kitą. Esu laimingas, kad gyvenu šią dieną, šią minutę ir šią sekundę, problemų nėra – žmogus pats jas susikuria. Turi planus į ateitį – tai racionalu ir man labai artima, bet visgi esam trapūs ir gal kas mūsų smėlio pilis baigs statyti už mus, o jeigu ir ne būkim laimingi bent kad kažkas bandė.
Na turiu aš tokią savybę – nepasitikiu viskuo kas kalbama, rašoma besąlygiškai, ir ten yra neigiamų aspektų ir ten, tačiau aš jų šalinuosi, negaliu išsižadėti man priimtinų idėjų žmogaus, jeigu su kažkuo nesutinku.
Kas yra nušvitimas? – Harmonija, ramybė ir kasdienis džiaugsmas – nenoras klaidžioti svetimais klystkeliais ir jiems tai priminti, bei „brukti po akimis“ – santarvė su savimi ir su tave supančia aplinka, pripažinimas kad tuo pačiu gali būti viskas ir niekas. Tik pripažinęs savo menkumą gali būti didis (nepamenu kas pasakė, bet vėlgi tai man yra priimtina). Kitaip sakant aš kiekvieną dieną šypsausi visiems, o jie šypsosi man ir aš esu laimingas, jeigu reiktų išeiti dabar nedvejodamas pasitikčiau tai kas manęs laukia, vienintelis dalykas dėl ko gal būčiau nusivylęs, kad vėl nepamilau – nors gal taip ir geriau, jeigu jau išeini tai kam skaudinti kitą. Esu laimingas, kad gyvenu šią dieną, šią minutę ir šią sekundę, problemų nėra – žmogus pats jas susikuria. Turi planus į ateitį – tai racionalu ir man labai artima, bet visgi esam trapūs ir gal kas mūsų smėlio pilis baigs statyti už mus, o jeigu ir ne būkim laimingi bent kad kažkas bandė.
Truputi paveluotai, bet noreciau paklausti. Tu pats cia sugalvojai nusvitimo apibudinima ar kur perskaitei? Tiesiog man labai smalsu.
deepsorrow
D
2012/07/29 17:53:23 17:53:23
Senas hrienas:
Truputi paveluotai, bet noreciau paklausti. Tu pats cia sugalvojai nusvitimo apibudinima ar kur perskaitei? Tiesiog man labai smalsu.
Truputi paveluotai, bet noreciau paklausti. Tu pats cia sugalvojai nusvitimo apibudinima ar kur perskaitei? Tiesiog man labai smalsu.
Buvau klausiamas kas man tai yra, tai ir atsakiau savo mintim. Yra toks indų pasakojimas apie dievą Brahmą, pasak kurio jis buvo padalintas į smulkias daleles kiekvienam žmogui, tokiu būdu jis buvo priverstas pamiršti kas yra ir nuolat savęs ieškoti. Iš esmės nušvitimas man, kaip ir šioje istorijoje, yra savęs suradimas ir harmoninga simbioze su tave supančiais, galų gale juk visi to paties absoliuto dalis.
senas hrienas
S
2012/07/30 09:23:31 09:23:31
deepsorrow:
Buvau klausiamas kas man tai yra, tai ir atsakiau savo mintim. Yra toks indų pasakojimas apie dievą Brahmą, pasak kurio jis buvo padalintas į smulkias daleles kiekvienam žmogui, tokiu būdu jis buvo priverstas pamiršti kas yra ir nuolat savęs ieškoti. Iš esmės nušvitimas man, kaip ir šioje istorijoje, yra savęs suradimas ir harmoninga simbioze su tave supančiais, galų gale juk visi to paties absoliuto dalis.
Senas hrienas:
Truputi paveluotai, bet noreciau paklausti. Tu pats cia sugalvojai nusvitimo apibudinima ar kur perskaitei? Tiesiog man labai smalsu.
Truputi paveluotai, bet noreciau paklausti. Tu pats cia sugalvojai nusvitimo apibudinima ar kur perskaitei? Tiesiog man labai smalsu.
Buvau klausiamas kas man tai yra, tai ir atsakiau savo mintim. Yra toks indų pasakojimas apie dievą Brahmą, pasak kurio jis buvo padalintas į smulkias daleles kiekvienam žmogui, tokiu būdu jis buvo priverstas pamiršti kas yra ir nuolat savęs ieškoti. Iš esmės nušvitimas man, kaip ir šioje istorijoje, yra savęs suradimas ir harmoninga simbioze su tave supančiais, galų gale juk visi to paties absoliuto dalis.
Aisku. Aciu. Tiesa as kitokios nuomones apie tai, bet man idomu, kaip tai supranta kiti zmones.
vinis
V
2012/08/15 17:44:05 17:44:05
Kai nebuvo antros pusės, maniau jai atsiradus, vienatvės neliks.. Deja, ji niekur neišėjo, o taip norisi jau ją išlydėti visam laikui. Daug analizuoju, save, aplinką.. pastebėjau, kad daugumą žmonių manęs nedomina net pokalbiui, su jais pabuvus jautiesi ne atradus, o kažką praradus.. Gal čia problema su manimi? Nežinau kaip suprasti.. Norisi draugijos, kuri papildytų, o ne ištuštintų sielą..
ieva
I
2012/08/16 16:46:27 16:46:27
vinis: Kai nebuvo antros pusės, maniau jai atsiradus, vienatvės neliks.. Deja, ji niekur neišėjo, o taip norisi jau ją išlydėti visam laikui. Daug analizuoju, save, aplinką.. pastebėjau, kad daugumą žmonių manęs nedomina net pokalbiui, su jais pabuvus jautiesi ne atradus, o kažką praradus.. Gal čia problema su manimi? Nežinau kaip suprasti.. Norisi draugijos, kuri papildytų, o ne ištuštintų sielą..
O jūs turite antrą pusę? Man yra panašiai. Turiu draugą ir mylėjau, gal net tebemyliu, bet kažkas ne taip. Vengiu bendrauti ne tik su juo, bet ir su žmonėm. kas lieia daugumą žmonių, tai ir negali dauguma dominti, o tik mažuma tinka bendrauti,o dar mažiau yra draugų. Bet va kodėl su draugu nesinori? Beje vienatvės nejaučiu, gal jos noriu? Žinau, kad negaunu iš jo pagarbos ir pati neduodu jos jam.
vinis
V
2012/08/16 17:39:21 17:39:21
Svečias:
O jūs turite antrą pusę? Man yra panašiai. Turiu draugą ir mylėjau, gal net tebemyliu, bet kažkas ne taip. Vengiu bendrauti ne tik su juo, bet ir su žmonėm. kas lieia daugumą žmonių, tai ir negali dauguma dominti, o tik mažuma tinka bendrauti,o dar mažiau yra draugų. Bet va kodėl su draugu nesinori? Beje vienatvės nejaučiu, gal jos noriu? Žinau, kad negaunu iš jo pagarbos ir pati neduodu jos jam.
vinis: Kai nebuvo antros pusės, maniau jai atsiradus, vienatvės neliks.. Deja, ji niekur neišėjo, o taip norisi jau ją išlydėti visam laikui. Daug analizuoju, save, aplinką.. pastebėjau, kad daugumą žmonių manęs nedomina net pokalbiui, su jais pabuvus jautiesi ne atradus, o kažką praradus.. Gal čia problema su manimi? Nežinau kaip suprasti.. Norisi draugijos, kuri papildytų, o ne ištuštintų sielą..
O jūs turite antrą pusę? Man yra panašiai. Turiu draugą ir mylėjau, gal net tebemyliu, bet kažkas ne taip. Vengiu bendrauti ne tik su juo, bet ir su žmonėm. kas lieia daugumą žmonių, tai ir negali dauguma dominti, o tik mažuma tinka bendrauti,o dar mažiau yra draugų. Bet va kodėl su draugu nesinori? Beje vienatvės nejaučiu, gal jos noriu? Žinau, kad negaunu iš jo pagarbos ir pati neduodu jos jam.
Turiu, o gal jau turėjau. Nei jis nei kas kitas neužpildo tos vienatvės, maža to.. ir nesupranta. Vilkas žmogaus kailyje esu..
deepsorrow
D
2012/08/17 18:33:51 18:33:51
Niekas nieko neužpildys, o ir negali – kiek vilką bemaitinsi, vis tiek į miško pusę žiūri. Jeigu jau jaučiate vienatvę tai kiti jos netik kad neužpildys, o atvirkščiai – jų draugija ims erzinti. Nėra nieko žmogų labiau slegiančio ir varančio į neviltį, kaip artimų žmonių apsuptyje apimantis vienišumo jausmas, lyg būtum tolimiausiame visatos krašte, vakuume, tamsoje arba lyg viskas aplink lėktų nežmonišku greičiu, lietųsi į vientisumą, o jūs lyg stovėtumėte vietoje.
Jums pasiekti tą greitį ar išsijudinti iš vietos niekas kitas nepadės, tik jūs pačios - ilgai plaukdamas upe prieš srovę neteksi jėgų ir pradėsi skęsti, jeigu rinksiesi ją kirsti ir lipti į krantą – atsidursi vėl tame pačiame taške lyg žiūrėdamas, kaip nesuvaldoma vandens srovė -gyvenimas plaukia pro šalį, krante tave „apkabins“ tik vienatvė.
Tol kol net būdamas vienas nejausi vienatvės, tol tas aplinkinis lekiantis vientisumas bus nepasiekiamas. Kai kils noras užpildyti kažką kitą – ne kad kažkas užpildytų jus – jūs pajudėsite, o gal viskas aplink lėtės. Kaip ten bebūtų vienišumas kyla iš savęs, esu minėjęs, jog tai naujojo pasaulio „liga“ kylanti iš neturėjimo kas veikti, masiškai plintančio maksimalizmo ir nemokėjimo ar nesugebėjimo būti dėkingiems už tai ką turite. Gyvenimas ir galimybė gyventi yra didžiausia ir vertingiausias turtas, kurį žmogus gali gauti – visa kita tėra antraeiliai dalykai.
Ugnelė.
U
2012/08/17 18:40:12 18:40:12
deepsorrow: Niekas nieko neužpildys, o ir negali – kiek vilką bemaitinsi, vis tiek į miško pusę žiūri. Jeigu jau jaučiate vienatvę tai kiti jos netik kad neužpildys, o atvirkščiai – jų draugija ims erzinti. Nėra nieko žmogų labiau slegiančio ir varančio į neviltį, kaip artimų žmonių apsuptyje apimantis vienišumo jausmas, lyg būtum tolimiausiame visatos krašte, vakuume, tamsoje arba lyg viskas aplink lėktų nežmonišku greičiu, lietųsi į vientisumą, o jūs lyg stovėtumėte vietoje.
Jums pasiekti tą greitį ar išsijudinti iš vietos niekas kitas nepadės, tik jūs pačios - ilgai plaukdamas upe prieš srovę neteksi jėgų ir pradėsi skęsti, jeigu rinksiesi ją kirsti ir lipti į krantą – atsidursi vėl tame pačiame taške lyg žiūrėdamas, kaip nesuvaldoma vandens srovė -gyvenimas plaukia pro šalį, krante tave „apkabins“ tik vienatvė.
Tol kol net būdamas vienas nejausi vienatvės, tol tas aplinkinis lekiantis vientisumas bus nepasiekiamas. Kai kils noras užpildyti kažką kitą – ne kad kažkas užpildytų jus – jūs pajudėsite, o gal viskas aplink lėtės. Kaip ten bebūtų vienišumas kyla iš savęs, esu minėjęs, jog tai naujojo pasaulio „liga“ kylanti iš neturėjimo kas veikti, masiškai plintančio maksimalizmo ir nemokėjimo ar nesugebėjimo būti dėkingiems už tai ką turite. Gyvenimas ir galimybė gyventi yra didžiausia ir vertingiausias turtas, kurį žmogus gali gauti – visa kita tėra antraeiliai dalykai.
Jums pasiekti tą greitį ar išsijudinti iš vietos niekas kitas nepadės, tik jūs pačios - ilgai plaukdamas upe prieš srovę neteksi jėgų ir pradėsi skęsti, jeigu rinksiesi ją kirsti ir lipti į krantą – atsidursi vėl tame pačiame taške lyg žiūrėdamas, kaip nesuvaldoma vandens srovė -gyvenimas plaukia pro šalį, krante tave „apkabins“ tik vienatvė.
Tol kol net būdamas vienas nejausi vienatvės, tol tas aplinkinis lekiantis vientisumas bus nepasiekiamas. Kai kils noras užpildyti kažką kitą – ne kad kažkas užpildytų jus – jūs pajudėsite, o gal viskas aplink lėtės. Kaip ten bebūtų vienišumas kyla iš savęs, esu minėjęs, jog tai naujojo pasaulio „liga“ kylanti iš neturėjimo kas veikti, masiškai plintančio maksimalizmo ir nemokėjimo ar nesugebėjimo būti dėkingiems už tai ką turite. Gyvenimas ir galimybė gyventi yra didžiausia ir vertingiausias turtas, kurį žmogus gali gauti – visa kita tėra antraeiliai dalykai.
Labai teisingai pasisakei, Deepsorrow.
Isties, kol neismoksime vieni budami nejausti vienatves, manau, be sansu issivaduoti nuo jos kitu draugijoje.
- « Ankstesnis
- 1
- …
- 12
- 13
- 14
- Sekantis »