Kaip išgyvenate vienatvę?

Štai dabar sutinku bet priedo skleistis ir skleidžiamės natūraliai, ne todėl, kad kažkam to reikia - dirbtinumas ar nuolatinis raginimas šiame procese gimdo tik uždelstas ir linkusias įsisenėti problemas, kurios anksčiau ar vėliau visgi išlys. Čia nieko naujo, kaip santykiuose taip ir botanikoje su augalais, tinkamom sąlygom skleidžiasi ir žydi, kitom - vysta.

Aš toks kategoriškas nebūčiau.
Žmogus gimsta vienas, miršta vienas.
Panacėja nepavadinčiau, bet yra.
Labai abstrakčiai: seniau ieškojau kaip nuo jos pabėgti. Dabar ieškau kaip ją surast. Psalmes įkėliau ne šiaip sau.
Seniau tai buvo mėnesiams (silpnai, įkyriai), dabar kelias dienas bet koncentruotai.

Tada turėtum būti ketvirtas asmuo Trejybėje.
Jei žmogus pats nelaimingas, tai kuo jis dalijasi?

Pirmiau pačiam tapti laimingu ir kad džiaugsmui nieko netrūktu.
Jei nori tapti tuo kuo nebuvai, pradėk daryti tai ko niekad nedarei.

Būtina sąlyga būti "vienumoje" (maldoje). Dienos peržvalga ir tt...

Nesutikčiau*, kad žmogus identitetą atskleidžia. Gal greičiau leidžia atsirasti terpei kurioje jis gali atsiskleisti. Lygiai taip pat sukurti terpę žmogų sužlugdyti.

Mokinti artima, tai yra tas pats kas jį peikti.
aba..

Jei yra vienas žmogus ir jo mintys- žlugęs žmogus.
Paradoksas tas, kad pirmiau reiktų išsiaiškinti minties prigimtį.
Žmogus nėra tik materialus bet ir dvasinis.

Grynasis mąstymas turėtų sufleruoti, kad aplink galybė žmonių todėl, kad jie vieniši.
Netiki.
Atsisėsk kas diena valandai tyloje ir apie nieką negalvok. Apie nieką!!!
Tik nesakyk, kad nėra laiko tuščiam laiko švaistymui, tik nesakyk, kad tai nuobodu. Kad atsibodo.

be pinigėlių - nei aš po trejybės ketvirtas, nei po velnio antras. Jau sakiau žinoma pirma pats turi nesijausti vienas - o tam tereikia suprasti save, bei priimti arba suvokti tave supančią visumą. Mes lietuviai esam be galo konservatyvūs, todėl didžiąją dalį sąveikos su aplinka labai smarkiai ribojame. Kalbi apie valandą tyloje ir negalvojimą - o aš sakyčiau valandą negalvojimo ir klausymą - savotišką asmeninę mantrą - paukščius, medžius, žmonių kalbos nuotrupas - kitaip sakant visa tai, kas mus tuo metu supa tiesiog priimti ir būti to dalimi. Taip mums reikia laiko ir tikrai pabūti vieniems, bet čia susidaro labai didelė rizika susikurti savą kiautą, pro kurį nieko nenorimo neįleisime. Tu gal kalbi apie maldą ir pokalbį su vienu,(tačiau aš nesu tikras ar ji tikrai padės nesijausti vienam) aš kalbu apie sąlytį su tuo kas mus tuo metu supa - na duodu ranką nukirst aš tikrai net giliausiame miške ar kalnų snieguotose viršūnės nebesijaučiu nei vienas, nei vienišas.

Pavarai braliukas. Straipsnis ir tema apie vienatvę.
Jei nesijauti vienišas bent ar žinai šį jausmą?

"Tikriausiai dauguma mano, kad žmonės, besijaučiantys vieniši, neturi šeimos ar partnerio, tačiau dažnai besijaučiantys vieniši skundžiasi turintys šeimą. Artimi santykiai nenuslopina vienišumo jausmo, atvirkščiai – dažnai priverčia jaustis vienišu."

Apie tai ir kalbu - nepaisant to, kad šį jausmą puikiai pažįstu, daugiau jo nebejaučiu. Visada jausimės vieniši, jeigu atstumsime mus supančią visumą - o ji tuo pačiu atstums mus, kol virsime savo pačių ego, nusistatymo ir nusiteikimų sultyse, tol ieškosime to, ko iš tikro nesame pametę.
O kad bandymas vienišumą gydyti kito žmogaus glėbyje tėra tik desperatiškas griebimasis už šiaudo jau sakiau anksčiau - jeigu jaučiamės vieniši dabar, tai šeimos kūrimas netik kad bus trumpalaikis problemos sprendimo variantas - jis bus žaibiškai trumpas - pirma prašviesėjimas, šviesos blyksni - o toliau jau griaustinis arba tiesiog poelgio atgarsis, kuris vėlgi pažymi tik tai, kad problema dar labiau pablogėjo, o tuo pačiu nelaimingus padarėme ir mums artimus.

Tiksliau sakant nezinau ka turi galvoje sakydamas visuma. Kaip gali atstumti visuma ar dali jos tai likusi dalis kaip vadinasi? Net ir tam, kad atstumti kazka tai turi tureti kuna

Truputeli apie kita.
Jei tai kitas zmogus negali uzpildyti vienatves jausmo, tuomet lygiai taip pat yra su kitais jausmais?!
Sakysim gamta pajuokavo sukurdama dvi lytis. Jei tai gamta sukure tada tikrai pajuokavo. Bet dabar paslaptis (:
Teisingas straipsnis.
Idomiausia tai, kad zmogus pirmiau turi patirti, kad suprasti. I valias nuolankumo, kad priimti arba ir viena ir kita. Ir pabandyk pasakyti, kad ne dovanai gavo.