Kaip pamiršti mylimą žmogų?

Pamirsti mylimo zmogaus-NEIMANOMA,nes tai-TAVO GYVENIMO dalis. Tiesiog reikia atkenteti ta savotiska 'gedulo' laika,isliudeti,issiverkti ir pan. Tai pats pirmasis 'gyjimo' periodas. Ir,beje,pats emocingiausias ir stipriausias,kaip bebutu gaila Vienu zodziu,reikia iskenteti ir viskas. Na o paskui,laikui begant,metams einant,viskas galvoje pamazu tvarkosi,ir po truputi po truputi stoja ramybe... Man,pvz.,prireike 3 metu,kad atsigauciau. Dabar savo buvusiji mylimaji prisimenu tik kaip buvusiji savo gyvenimo pakeleivi... Nors buvo toks laikas ( pries 3 metus,kai ivyko ziaurios musu skyrybos ),kai be jo savo gyvenimo neisivaizdavau ir galvojau,kad jau geriau mirti,negu be jo "egzistuoti"... Buvo ZIAURUS LAIKAS Na o dabar,praejus 3 metams,viskas susitvarke ir jauciuosi psichologiskai sveika. Pati sureguliavau savo psichologine bukle

Ačiū visiems už patarimus, nors ir kaip skaudu juos skaityti, visi teigiat, kad nieko tarp mūsų nebebus, tą mano protas irgi suvokia, na bet jei lankotės tokiose temose, tai manau suprasit, kaip su ta širdimi būna.
Aš jo atsiprašiau šiek tiek anksčiau, kai dar neturėjo merginos. Na, bet turbūt ir tuomet jau buvo per vėlu, o dabar per vėlu DVIGUBAI. Beje, man reikia ne jo atleidimo, o jo pačio. Turbūt suprantant kokia skaudi ta pati pradžia, kai viskas dar taip nauja.. tikiuosi po kiek laiko galėsiu džiaugtis nauja meile ir užversti šį skaudų puslapį, arba užversti kartu su JUO.

Pateisinimas toks, kad moterys emociskai kur kas stipresnes uz vyrus, ir sunku matyt buna jausmus suvaldyt, bet reikia tai suprasti ir mokytis dirbti su savim.
Na nezinau ar tokios pamokeles labai jau naudingos, taip patirtis atsiranda, bet laimes ji neprideda.
Vis gi geriau buti laimingu nei ismintingu , trecio varianto, labai dazno, net neminesiu : )

Atleisti geba tik geri zmones. Atlesti ar atsiprasyti tai nuo sirdies nuimti akmenis.
Ana diena, ir kitame kontekste, tu tai vadinai bobuciu pasakomis.

sveiki nezinau ir nua ko pradeti,na sa su panele jau 4metaj visko buvo esu skaudines ja ,neklausiau jos bet jaj tai igryso ir bijau jog mane gali palikti,tik dabar supratau kad myliu ja visa sirdimi,visos mintys apie ja ,verkiu ir verkiu net galvoju apie savizudybe,nes nera prasmes gyventi be jos,mylejau nua musu pazinties dienos tik netikejau kad gali iki to nusiristi viskas,nebenoriu jos skaudinti,noriu buti su ja,nes joke kita man jos neatstos,ka man daryti? jau menua kajp mudu susipyke,as nuvaziuaju pas ja su gelem atciprasineju,prasau susitajkyti,bet ji sako nezinau,turbut geriausia isejtis savizudybe,taj tiek nes tikraj nezinau ka daryti

nu ir lepsis... kam reikalingas bernas, kuris skaudina, skaudina, neklauso, o kai panai atsibosta ir pagaliau ji nori susirasti sau tinkama, tada jau prasideda santazas - nusizudysiu. Ir kas baisiausia - tokie paskui visa gyvenima taip ir elgiasi. Biski kas - tuoj nusizudysiu, o pana lieka kaip amzina ikaite.

As zinau ka rasiau ir kodel , o mano zodziai isimti is konteksto cia netinka.
O pries pasakas vaikams as nieko pries neturiu.

O,kad tik galima būtų taip lengvai išspręsti-atleidai,susikaupei ir žengi neatsigręžęs.O pasekmės man liko , tai baisios. Mano atvejis tiesiog man tragiškas.Aštuonis mėnesiu bendravome,kūrėme nuostabius planus,svarbiausia ne aš pirma ,o jis svajojo ir planavo,o aš tik pritardavau,atrodė meilė abupusė,kokios nė sapne nematyčiau,ir štai vieną dieną jis dingo.Aš nejaučiu nei pykčio,nei pagiežos,tik begalinį skausmą,nes tiek laiko taip apgaudinėjo,nes patys suprantat,kad dingo,tai viskas aišku kur.Štai čia tai baisu.Viskas žlugo,nežinau kada atsitiesiu,svarbiausia negaliu niekam papasakoti,nes netiki,pasijuokė,kad taip pergyvenu,kad vyrų marios,o aš čia raudu.Sužeista,tai nemoku apsakyti kaip,aš negalėčiau nei su vienu žmogumi taip žiauriai žaisti.Ir neskaudinau nei vieno.Vienas labai labai dėl manęs pergyveno,bet aš viską dariau,kad jis mažiau kentėtų,kuriam laikui taip sutapo,kad išvažiavusi buvau,tai nematė ilgą laiką,paskui vistiek laikas daro savo,bet neskaudinau.O man tai nesuvokiu kodėl taip.Kam viso to reikėjo su manimi?Buvo viskas labai gražu,nei aš jį skaudinau,nei jis mane,ir še tau!Ir pabrėždavo,svarbiausia jam ištikimybė,tiesiog maimi didžiavosi.Skaudu,be galo,be krašto.

nu ir sventas naivumas tu moteru! ar tau 15 metu,kad savo proto neturi??? koks tai Don zuanas pasvaiciojo apie meile ir ateities planus, o tu jau ir praskydai... Niekada nepraraskit proto moterys!!! Kai nebus kvailiu ir auku, nebus ir is ju besijuokianciu svancu!

Jei dingo ir nieko nepasakė kur, iš kur žinote, kad neištikimas? Gal žmogus mąsto? Norėjo atsitraukti ir susivokti. Gal priežastis nei Jūs, nei kita moteris. O jei ir taip, kam raudoti dėl tokio asmens, kuris taip elgiasi?

Negerai kai kitas pasidaro viso gyvenimo centras, gyvenimo prasmė, pats gyvenimas, tuomet kai tas cetras atsitraukia - visas pasaulis sugriūna . Kitas žmogus negali būti tikslas! Štai Jums gera pamoka. Kitas gali tik papildyti mūsų gyvenimą, padaryti jį pilnesnį, džiugesnį. Gera turėti tikrą draugą, artimą žmogų. Dovana. O kartais "dovanėlė".
Emocijos visos praeina, net ir pats gyvenimas praeina. Leiskite sau liūdėti ir išgyventi nuoskaudą, duokite trukmę, kiek liūdėsite. Pvz., 3 mėn. Atsitiesite, sustiprėsite ir pasveiksite (jei nepuldinėsite kvailai elgtis, o pasidarysite išvadas) . Sėkmės.