Kaip pamiršti mylimą žmogų?

senas hrienas

S

540 įrašai

2011/05/14 11:37:30 11:37:30

nesvarbuuu: Papasakosiu ir aš savo istoriją, šian begalo noriu išsikalbėti, o visoms draugėms jau tikriausiai atsibodau su savo nelaiminga meile. Turėjau nuostabų kaimyną, pamažu bendraudami mes tapome draugais, pačiais geriausiais draugais, nors nemeluosiu dažnai pagalvodavau, kad norėčiau jog jis taptų man daugiau nei draugu. Deja jis buvo jaunesnis už mane 4 metais.. nors dabar tai visiškai neatrodo problema, tačiau tuo metu aš jau buvau beveik suaugus, na o jis paauglys. Taigi mūsų graži draugystė tęsėsi apie metus, kalbėdavau su juo apie viską, jis man buvo geresnis už visas geriausias drauges, ir štai vieną dieną jis prisipažino jog mane myli. Nemeluosiu buvau laimingiausia pasaulyje, tačiau kelis mėnesius spyriojaus kol ir pati ištariau jam tą patį. Po dar kelių mėnesių jis pasiūlė man draugauti.. viskas buvo taip gražu išskyrus tą faktą, jog niekam nenorėjau šito sakyti, vistik tas amžius.. susitikinėdavom galima sakyt slaptai, tai suteikė dar labiau žavumo. Jis buvo pametęs dėl manęs galvą, kartojo kaip beprotiškai mane myli, o aš pamažu pradėjau pasiilgti jo, kaip geriausio draugo.. pradėjau norėti normalių santykių, o ne tokio slaptumo. Ėmiau negražiai su juo elgtis.. kol pasakiau kad jo nebemyliu,, maniau taip bus geriau ir buvo geriau!! mes vėl tapome draugais, tačiau jis vistiek kartodavo, kad mane myli, o aš tikėdavaus, kad praėjus šiek tiek laiko mes vėl galėsime būti pora, kai tas amžiaus skirtumas nebebus toks baisus.. Beje buvau užsispyrus ir niekada jam pirma nerašydavau ir neskambindavau, atėjo žiema, nebesulaukdavau nei jo žinučių nei sms, ėmiau ir parašiau pati, bendravimas buvo šaltas.. daug ašarų išliejau jog nebeturiu nei draugo, nei mylimojo.. Kadangi mūsų draugų ratas galima sakyt bendras taigi vieną gražų vakarą, mes susitikome, nuo kiekvieno jo netyčinio prisilietimo sudrebėdavo širdis.. ir tą patį vakarą aš sužinojau, jog jis turi merginą, išgirdus tuos žodžius, maniau numirsiu, norėjau pult jam į glėbį, pasakyt kaip jį myliu, tačiau visą likusį vakarą teko šypsotis, kalbėtis su juo, jausti jo netyčinius prisilietimus, o širdis plyšo iš skausmo. Jau savaitę negaliu apie nieką kitą galvoti tik apie jį.. Ir ši situacija tokia kvaila, aš pati nežinau ko noriu iš jo.. tačiau KAŽKO tikrai noriu. Kiekvieną vakarą atsigulus į lovą atsimenu jo žodžius, kad mylės mane visuomet, kokia aš nuostabi, spėju dabar tie žodžiai skirti kitai merginai.. Niekada nepamiršiu savo mylimo žmogaus..

Taip, tas kvailas moteriskas uzsispyrimas...
Manau dar turi sansu. Reikia tik jo nuosirdziai atsiprasyti ir pripazinti savo kvailyste. Bent jau draugyste issaugosi.

ieva

I

96405 įrašai

2011/05/14 11:49:07 11:49:07

nesvarbuuu: Papasakosiu ir aš savo istoriją, šian begalo noriu išsikalbėti, o visoms draugėms jau tikriausiai atsibodau su savo nelaiminga meile. Turėjau nuostabų kaimyną, pamažu bendraudami mes tapome draugais, pačiais geriausiais draugais, nors nemeluosiu dažnai pagalvodavau, kad norėčiau jog jis taptų man daugiau nei draugu. Deja jis buvo jaunesnis už mane 4 metais.. nors dabar tai visiškai neatrodo problema, tačiau tuo metu aš jau buvau beveik suaugus, na o jis paauglys. Taigi mūsų graži draugystė tęsėsi apie metus, kalbėdavau su juo apie viską, jis man buvo geresnis už visas geriausias drauges, ir štai vieną dieną jis prisipažino jog mane myli. Nemeluosiu buvau laimingiausia pasaulyje, tačiau kelis mėnesius spyriojaus kol ir pati ištariau jam tą patį. Po dar kelių mėnesių jis pasiūlė man draugauti.. viskas buvo taip gražu išskyrus tą faktą, jog niekam nenorėjau šito sakyti, vistik tas amžius.. susitikinėdavom galima sakyt slaptai, tai suteikė dar labiau žavumo. Jis buvo pametęs dėl manęs galvą, kartojo kaip beprotiškai mane myli, o aš pamažu pradėjau pasiilgti jo, kaip geriausio draugo.. pradėjau norėti normalių santykių, o ne tokio slaptumo. Ėmiau negražiai su juo elgtis.. kol pasakiau kad jo nebemyliu,, maniau taip bus geriau ir buvo geriau!! mes vėl tapome draugais, tačiau jis vistiek kartodavo, kad mane myli, o aš tikėdavaus, kad praėjus šiek tiek laiko mes vėl galėsime būti pora, kai tas amžiaus skirtumas nebebus toks baisus.. Beje buvau užsispyrus ir niekada jam pirma nerašydavau ir neskambindavau, atėjo žiema, nebesulaukdavau nei jo žinučių nei sms, ėmiau ir parašiau pati, bendravimas buvo šaltas.. daug ašarų išliejau jog nebeturiu nei draugo, nei mylimojo.. Kadangi mūsų draugų ratas galima sakyt bendras taigi vieną gražų vakarą, mes susitikome, nuo kiekvieno jo netyčinio prisilietimo sudrebėdavo širdis.. ir tą patį vakarą aš sužinojau, jog jis turi merginą, išgirdus tuos žodžius, maniau numirsiu, norėjau pult jam į glėbį, pasakyt kaip jį myliu, tačiau visą likusį vakarą teko šypsotis, kalbėtis su juo, jausti jo netyčinius prisilietimus, o širdis plyšo iš skausmo. Jau savaitę negaliu apie nieką kitą galvoti tik apie jį.. Ir ši situacija tokia kvaila, aš pati nežinau ko noriu iš jo.. tačiau KAŽKO tikrai noriu. Kiekvieną vakarą atsigulus į lovą atsimenu jo žodžius, kad mylės mane visuomet, kokia aš nuostabi, spėju dabar tie žodžiai skirti kitai merginai.. Niekada nepamiršiu savo mylimo žmogaus..

Na ir šiuolaikinės moterys pasipylė visuose svetainėse, manančios , kad vyrą ir moterį tik seksas tegali sieti. Vaje, vaje, ką jūs darysite, kai seksas atsibos - išsiskirsite ir liksite vienišos, nes būsite niekam nebeįdomios.

Kirkė

K

10 įrašai

2011/05/14 11:51:36 11:51:36

nu jo, pana leidzia sau buti uzsispyrusiai, leidzia issidirbineti, o jis vis turi laukti ir buti visada jai atsidavusiu

Zinai, pasakysiu tau paprasta dalyka: paauglys nori vyresnes panos, jam tai zavu ir traukia. O praeina keli metai, jis ateina i prota ir susiranda sau lygia panicka pagal save. Neknisk jam proto, neardyk jo poros, jis tau seniai neberaso ir jo sirdis jau su kita. Ta pana niekuo nekalta del jusu santykiu isirimo. Priemei pati tokį sprendima del jusu santykiu, sakei, kad nebemyli jo, tai ir nezaisk dabar su vaikinuku. Gal jam daug kainavo zaizdu issilaizymas, atsigavo jis, susirado kita, tai netrukdyk jam.

ieva

I

96405 įrašai

2011/05/14 11:58:09 11:58:09

nesvarbuuu: Papasakosiu ir aš savo istoriją, šian begalo noriu išsikalbėti, o visoms draugėms jau tikriausiai atsibodau su savo nelaiminga meile. Turėjau nuostabų kaimyną, pamažu bendraudami mes tapome draugais, pačiais geriausiais draugais, nors nemeluosiu dažnai pagalvodavau, kad norėčiau jog jis taptų man daugiau nei draugu. Deja jis buvo jaunesnis už mane 4 metais.. nors dabar tai visiškai neatrodo problema, tačiau tuo metu aš jau buvau beveik suaugus, na o jis paauglys. Taigi mūsų graži draugystė tęsėsi apie metus, kalbėdavau su juo apie viską, jis man buvo geresnis už visas geriausias drauges, ir štai vieną dieną jis prisipažino jog mane myli. Nemeluosiu buvau laimingiausia pasaulyje, tačiau kelis mėnesius spyriojaus kol ir pati ištariau jam tą patį. Po dar kelių mėnesių jis pasiūlė man draugauti.. viskas buvo taip gražu išskyrus tą faktą, jog niekam nenorėjau šito sakyti, vistik tas amžius.. susitikinėdavom galima sakyt slaptai, tai suteikė dar labiau žavumo. Jis buvo pametęs dėl manęs galvą, kartojo kaip beprotiškai mane myli, o aš pamažu pradėjau pasiilgti jo, kaip geriausio draugo.. pradėjau norėti normalių santykių, o ne tokio slaptumo. Ėmiau negražiai su juo elgtis.. kol pasakiau kad jo nebemyliu,, maniau taip bus geriau ir buvo geriau!! mes vėl tapome draugais, tačiau jis vistiek kartodavo, kad mane myli, o aš tikėdavaus, kad praėjus šiek tiek laiko mes vėl galėsime būti pora, kai tas amžiaus skirtumas nebebus toks baisus.. Beje buvau užsispyrus ir niekada jam pirma nerašydavau ir neskambindavau, atėjo žiema, nebesulaukdavau nei jo žinučių nei sms, ėmiau ir parašiau pati, bendravimas buvo šaltas.. daug ašarų išliejau jog nebeturiu nei draugo, nei mylimojo.. Kadangi mūsų draugų ratas galima sakyt bendras taigi vieną gražų vakarą, mes susitikome, nuo kiekvieno jo netyčinio prisilietimo sudrebėdavo širdis.. ir tą patį vakarą aš sužinojau, jog jis turi merginą, išgirdus tuos žodžius, maniau numirsiu, norėjau pult jam į glėbį, pasakyt kaip jį myliu, tačiau visą likusį vakarą teko šypsotis, kalbėtis su juo, jausti jo netyčinius
prisilietimus, o širdis plyšo iš skausmo. Jau savaitę negaliu apie nieką kitą galvoti tik apie jį.. Ir ši situacija tokia kvaila, aš pati nežinau ko noriu iš jo.. tačiau KAŽKO tikrai noriu. Kiekvieną vakarą atsigulus į lovą atsimenu jo žodžius, kad mylės mane visuomet, kokia aš nuostabi, spėju dabar tie žodžiai skirti kitai merginai.. Niekada nepamiršiu savo mylimo žmogaus..

Tau jo prireike,kai pamatei su kita. O is tikro pati net nezinai ko nori.Butum tikrai mylejus,nebutum palikus kai berniukas sake kadmyli.visada visiems prisireikia,kai pamato,kad jau su kitu. Taip tau ir reikia, labai normalu,kad berniukas nelaukia,o susiranda saves verta.

nesvarbuu

N

3 įrašai

2011/05/14 14:00:41 14:00:41

Sutinku su dauguma jūsų žodžių, kad buvau užsispyrus, nevertinau jo, tačiau kaip įsakyti sau pamiršti jį? Aš suprantu, kad jis laimingas su kita ir nežadu ardyti jų santykių, bet kaip man susitvarkyti su savo mintimis ir liūdesiu.. Viskas atrodo taip beviltiška.

ieva

I

96405 įrašai

2011/05/14 18:18:55 18:18:55

Svečias:

melete: jei meile neabipuse,tai reikia paleist ta zmogu...

Oi,matyt niekada nemylėjai.Aš myliu jau 7 mėn.ir negaliu išrauti iš galvos.Apie kokį paleidimą galima kalbėti,jei mes net ne kartu,o kančios,tai nesibaigia?

Svečias:

reaista: tai kad niekas nepadeda norisi kazko griebtis bet nera jegu ir noro...

Pritariu,kad nėra,nei jėgų, nei noro.Tai prie ko čia laikas gydo ir pan.Jeigu per ašaras nematyti kelio ir negali net išlipti iš lovos,tai koks laikas gali gydyti.Be galo ,be krašto skaudu.

nu ir mazochistes. veikt neturit ka susiranda koki demesio neverta objekta ir dusauja, kankinasi. Nuo to jus i dangu greiciau nepateksit. Ar tie jusu kankintojai bent zino apie jus? Susirastumet saves verta vyruka, kuriam butumet reikalingos ir mylimos, ir butumet laimingos.Man tai juokingos tos bobu asaros.

Tai būtent ,kad vertas,ypatingas,gražus,protingas,turtingas,bet labai sunkaus charakterio,tiesiog diskutuoti būdavo sunku.Ir aš ne boba ,o jauna moteris.Bet ,kad kankinuosi,tai nežino,nes jaustų didžiulį malonumą.Nes labai daug moterų jo nori.

senas hrienas

S

540 įrašai

2011/05/14 19:02:40 19:02:40

nesvarbuu: Sutinku su dauguma jūsų žodžių, kad buvau užsispyrus, nevertinau jo, tačiau kaip įsakyti sau pamiršti jį? Aš suprantu, kad jis laimingas su kita ir nežadu ardyti jų santykių, bet kaip man susitvarkyti su savo mintimis ir liūdesiu.. Viskas atrodo taip beviltiška.

Nieko nereika pamirsti, o ir neimanoma tai, tik kokia depresija isigysi. Bet reguliarus saltas dusas tikrai padetu, svarbiausia neapsileisti ir nepradeti seiletis. Nieko nepadarysi, uz kvailuma irgi reikia moketi, vis gi tai pamoka ateiciai.

nesvarbuu

N

3 įrašai

2011/05/15 10:47:07 10:47:07

Geriausias būdas užsimiršti, atrasti veiklos, susitelkt į kažkokį darbą ar bendravimą su kitais žmonėmis, tačiau tai laikina. Kai tik lieku viena negaliu negalvot apie nieką kitą. Ach kada gi tai praeis..

senas hrienas

S

540 įrašai

2011/05/15 12:29:33 12:29:33

nesvarbuu: Geriausias būdas užsimiršti, atrasti veiklos, susitelkt į kažkokį darbą ar bendravimą su kitais žmonėmis, tačiau tai laikina. Kai tik lieku viena negaliu negalvot apie nieką kitą. Ach kada gi tai praeis..

Kaip ir sakiau, geriausias budas yra pasikalbeti su juo ir atsiprasyti. Gal tai jusu ir nebesuartins fiziskai, bet pades atrasti ramybe viduje.
Kazkada buvau kvailas ir nepadariau to ka reikejo, todel daug metu mane kamavo tas neuzbaigtumas nors ir vis reciau, bet tas kankinantis jausmas niekur nedingo, ir tik kai pats sau viska susideliojau, mintyse atleidau ir paprasiau atleidimo, tik tada is tikro baigesi tie santykiai. O gal vis tik reikejo tam subresti... kas zino...kiekvienam savo kelias.

Ugnelė.

U

506 įrašai

2011/05/15 13:02:58 13:02:58

senas hrienas:

nesvarbuu: Geriausias būdas užsimiršti, atrasti veiklos, susitelkt į kažkokį darbą ar bendravimą su kitais žmonėmis, tačiau tai laikina. Kai tik lieku viena negaliu negalvot apie nieką kitą. Ach kada gi tai praeis..

Kaip ir sakiau, geriausias budas yra pasikalbeti su juo ir atsiprasyti. Gal tai jusu ir nebesuartins fiziskai, bet pades atrasti ramybe viduje.
Kazkada buvau kvailas ir nepadariau to ka reikejo, todel daug metu mane kamavo tas neuzbaigtumas nors ir vis reciau, bet tas kankinantis jausmas niekur nedingo, ir tik kai pats sau viska susideliojau, mintyse atleidau ir paprasiau atleidimo, tik tada is tikro baigesi tie santykiai. O gal vis tik reikejo tam subresti... kas zino...kiekvienam savo kelias.

Tu teisus dėl to atsiprašymo, sau tikrai palengvėtų, bet kiek chaoso įneštų į naujos poros santykius - vienas Dievas težino...
O bandymais susigrąžinti santykius aš visai netikiu. Dabar jau belieka pasimokyti iš klaidų ir eiti tolyn nebesigręžiojant į praeitį.
Beje, kartais tokios ,,pamokėlės'' atneša daugiau naudos nei žalos. Retai kada žmonės lieka visam gyvenimui su savo pirmosiomis simpatijomis, nes šiuo atveju vaikinukas išvis dar labai jaunas. O panelė, manau, supras, kad kitu nežaidžiama ir ateityje sukurs gražius brandžius santykius.

Pažintys Forum

Kaip pamiršti mylimą žmogų?