Kaip pamiršti mylimą žmogų?

Ir nereikia lysti į akis-niego gražaus tau nepasakė. Išvis-šitoj situacijoj turėtų būt užgautos tavo ambicijos (dėl to, kad atstūmė) ir save gerbianti moteris išvis su tuo vyru nekalbėtų. Nes nėra apie ką. Atrodytų lyg gaila trijų metų praleistų kartu, bet kita vertus-kaip toliau gyvent jei vyras tavęs nemyli/negeidžia? Šlykštus jausmas. Ar tau reikia tokių jausmų? Nori gyvent žinodama, kad tavęs nenori? Va čia ir yra atsakymas.

Keistai skamba.
Tam, kad noreti turi buti uz ka!
Jei nera uz ka, tai turi buti nekenciamas???

o myleti uz tai, "kad esi greta" manau tai "aukstasis pilotazas" sioje vartotojiskojoi visuomenei. Arba ta tikroji Meile.
Kaip ten be butu, sirdziai neisakysi, bet del to nekesti?!

Visos tos aistros tokios. Kyla is pacios aistros ir uzgesta kai nustojame ja kurenti

Buvusi ugnele,
taip aš iš tiesų didžiuojuosi tuo žmogumi, kuris buvo šalia. ta meilė, mano manymu, neturėjo taip nutrūkti...
Tu teisi, aš turiu jį paleisti. Jis taip pat paprašė manęs, kad ji paleisčiau, kad kad tas draugystės laikotarpis buvo jam svarbus ir brangus. (tačiau jeigu jausmai užgeso, aš bejėgė) Iš ties jis brandus kaip asmenybė, kad išsakė viską, tiesiog mane priešais save pasisodinęs, ramiai... tačiau viduje pas mane toks chaosas, koks ugnikalnis... nzn ar dar gyvenime pasitaikys toks žmogus. aš labai noriu šypsotis, aš noriu dovanoti šilumą, rūpestį, gėrį, manyje dega visas šitas jausmas, noriu jį dovanoti ...

Mangofruit,
aš nelendu jam į akis, nes gerbiu jo apsisprendimą. žinau, kad sunku, kai kažką nusprendi ir tave bando visaip atkalbinėti. nieko gero iš to. taip, esu užgauta, tačiau tai visai kitaip kaip pasižiūriu iš šono į kitus. kiti apsivardžiuoja, apsikeiksnoja, ir n negražių žodžių. čia to nebuvo. aš žinau, kai meilė abiejų liepsnojo, jis stengėsi visose situacijose.
taip, sunku kaip tam žmogui jauti viską ir visos svajos tik su juo, o iš ten šaltis plūsta. negaliu tuo patikėti dar vis... aš taip nesugebėsiu gyventi ir gerai tu parašei... turi būti abipusis jausmas. todėl jis ir žengė tokį žingsnį, nes aš viena santykių juk nesukursiu.
stengsiuosi būti su šeima, draugėm. bet tas sopulys, kankinantis yra lb stiprus, o gyventi toliau vienos gyvenimą yra lb sudėtingas.

nežinau, ar dar kažkam taip yra, tačiau vien išėjimas į gedimino pr. ar prie katedros aikštės ir matyti apsikabinusias laimingas poreles, tai yra lyg nusmelkianti elektra per kūną....
tiek daug prisiminimų įvairiuose vietose, net išgirdus dainą atgyja tam tikri momentai..

reikia būtu stipriai.

Ir dar: ar jūs niekada nepagalvojote apie tai, ką turi jaustis žmogus, kuris priima tą sprendimą skirtis.
Kuris, išbuvęs kartu 3 metus, mylėjęs, ilgai mąstęs, pagaliau konstatuoja, kad su šia moterimi, kokia ji bebūtų gera ir graži, jam nepakeliui. Tai nėra lengva pripažinti sau, kad apsirikai ir dar sunkiau pasakyti kadaise mylėtam žmogui. Ir kitą kartą jis dar su didesniu atsargumu rinksis, kad vėl nesuklysti...

buv.ugnele,

apie tai mąstau kiaurą dieną. žinau, kad vyrui taip pat nelengva... išgyvena viduj, matyt, to neparodydamas ir neišsakydamas net artimiausiems. juk jie viską viduje laiko.
abiems sunku. liūdna, kad negalime būti kartu matyt, kartais nelemta būti laimingai.

sveiki,as sito atsakymo jau jieskau,beveik 4men.Turiu seima,zmona ir 4 metu mergyte,gyvenam uzsienyje.Musu santykei paslijo tada kai prasidejo vadinama krize,as netekau darbo,likau namie su vaiku,o zmona dirbo po 14h,ir man prikaisiodavo kad dikaduoniauju,nesijieskau darbo,o tai padaryti buvo sunku,ir taip mes kariavom kol man nepavyko islekti y uzsieni,ir atsisveikinant sutarem jai vienas kito pasiilksim tai vadinasi seima neisirs ir liksime kartu.
ilgus 5men.dirbau kad galeciau atsivesti savo seima cia,ir po to dar ilgai dirbau vienas,is tu pinigu uzteko tik nuomai ir maistui,vel tarp musu prasidejo barniai ir pykciai kurie uzsitesdavo net savaites,jau antra karta vos neprieiname prie skyribu rybos,ir del to kad zmona pradejo dirbti ir visai pamirso apie musu jausmus,ir mano pastangos jai tai priminti,sukeliabarniu protrukiai,jai atsibodo mano prikaisiojimai,itarinejimai,ir paranojos, pavydo scenos,bet kad kitaip neymanoma,kaip mynejau mes taikomes jau antra karta.skyrybu as nenoriu,nes ji,vaikas man reikalingi,man reikalinga mano seima.bet kaip sakoma trecias kartas nemeluoja.tai ir klausimas kaip ja reikes pamirsti,ko grebtis?

Tai daryk kažką- ne atsakymų ieškok-atsivežk žmoną ir vaiką ten kur dirbi ir rūpinkis savo šeima. Ne plepėti tuščiai, o veikti reikia.

Nusivylęs, darai dabar viską, kad santykius sugriautum, būdamas įtarus, pavydus, priekabus. Yra kantrių žmonių, kurie tai kenčia, nes myli, kiti, protingesni, užsidaro, tolsta ir santykius nutraukia. Panašu, kad savo žmoną pats ir atstūmei. Panašu, kad nelabai stengiesi ir priartinti, nes tuo, kuo užsiimi - kažkokie priminimai, pavydas ir panašios malonybės - bet kokią moterį gali priversti bent jau galvoti apie ramesnius namus. Tu dar neišsiskyrei, o jau klausi - kaip ją reikės pamiršti, ko griebtis. Perprogramuok savo smegenis, mąstymą, ateities matymą, pabandyk būti tuo vyru, kurį kadaise pamilo tavo žmona.

Jis sako kad nebejaucia aistros tau.Tai rodo kad jis greiciausiai taves ne nemylejo,o jaute tik aistra, kuri tesiasi 3 metus(kaip zinome).Jei sakoma kad isbleso meile,tai gali reiksti kad isbleso aistra.Meile irgi gali isblesti, bet tam reikia daugybes dalyku, kuriu kaip supratau pas jus nebuvo.

jau viena giminėj įtariu pasidarė.. tai sugadino ne tik sau, bet ir tėvams savo gyvenimus..